Vertingieji riebalai

Nors ghi sviesto sudėtyje yra 99 proc. riebalų, tačiau jie labai skiriasi nuo kitų gyvulinių riebalų. Šiame svieste yra gausybė vitaminų (A, D, E, K, PP), mineralų (magnio, geležies, kalio, kalcio, fosforo, natrio), reikalingų tvirtiems kaulams, stipriai širdžiai ir imuninei sistemai, tinkamai nervų sistemos veiklai palaikyti. Taip pat svieste esantys riebalai padeda geriau įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus ir mineralines medžiagas iš kitų maisto produktų.

Sviestas turi daug naudingų riebalų rūgščių, kurias organizmas pasisavina lengviau nei kitas rūgštis ir kurios, teigiama, sumažina vėžio bei auglių formavimosi riziką, padeda sergant lėtiniais storosios žarnos uždegimais.

Ghi sviestą vertina ir alergiški pieno produktams žmonės, kadangi šio sviesto gamybos procese praktiškai nelieka alergiją sukeliančių medžiagų – pieno baltymų (kazeino), išrūgų ir pieno cukraus (laktozės).

Nepakeičiamas virtuvėje

Šis natūralus, be jokių organizmui kenksmingų hidrintų riebalų ir priedų, produktas gali būti nepamainomas beveik kiekvieno patiekalo gamyboje. Ghi sviestas kaitinamas nesvyla, nerūgsta, negaruoja, neišskiria kenksmingųjų medžiagų bei laisvųjų radikalų.

Lydytą ghi sviestą laikykite tiesiog kambario temperatūroje. Jis, kitaip nei paprastas sviestas, turi mažai drėgmės ir riebalų, dėl to šviežumą ir skonį, sakoma, gali išlaikyti net metus!

Ghi sviestą tinka naudoti įvairiausiems patiekalams gaminti ir pagardinti: kepkite blynus, daržoves, pyragus, duoną, dėkite į troškinius, sriubas, košes, tepkite sumuštinius. Ghi sviestas lengvai ir gerai virškinamas, be to, jis suaktyvina virškinamąjį traktą, padeda skrandžiui pagaminti daugiau rūgšties.

Kadangi ghi sviestas nesudega ir nepraranda maistinių savybių, jį galima naudoti kelis ar net keliolika kartų – jei po kepimo liko degėsių ar kitų trupinių, tiesiog perkoškite ghi sviestą per sietą ar marlę. Kartu vertėtų nepamiršti, kad vartojant bet kokius riebalus reikalingas saikas.

Gaminame ghi sviestą

Nors galima įsigyti jau paruošto ghi sviesto, tačiau ir pačiam jo pasigaminti namie visai nesudėtinga. Tereikės tik trupučio kantrybės.

Natūralų naminį arba pirktinį (be priemaišų, nesūdytą) ne mažesnio nei 82 proc. sviestą (2 kg) sudėkite į puodą storu dugnu (dangtį nuimkite) ir ant silpnos ugnies kaitinkite, kol produktas ištirps ir užvirs. Tada sumažinkite ugnį ir vis pamaišykite.

Sviesto paviršiuje ims susidaryti baltos putos – pradeda garuoti vanduo ir atsiskirti baltymai. Putų nugriebti nereikia. Sumažinkite ugnį, kartkartėmis pamaišykite, tačiau ne per dažnai, nes baltymai turi nusėsti ant dugno.

Virti reikia maždaug 40–60 min., kol ant sviesto paviršiaus susidarys pilkšvai balzganos spalvos plutelė, o ant dugno sukris visi baltymai. Kai sviestas taps gintaro spalvos ir nebeliks plaukiojančių baltymų lašelių, lydytas gaminys bus baigtas. Puodą nukelkite ir padėkite atvėsti, jo neuždenkite. Tik svarbu, kad produktas neįgautų tamsiai rudos spalvos. Tai reiškia, kad sviestą perkaitinote ir tokio jo vartoti negalima.

Kai sviestas šiek tiek praauš, puodą uždenkite marle ir perkoškite skystį į indą, kur žadate sviestą laikyti. Marlėje surinktas atliekas išmeskite.