Jeigu pasimetėte daugybėje vienas kitam prieštaraujančių mitybos ir dietos patarimų, jūs nesate vieni. Atrodo, kad vos atradę ekspertą, kuris tikina, jog vienas ar kitas maisto produktas jums yra naudingas, staiga aptinkate kitą, kuris apie tą patį teigia priešingai.
Vis dėlto, galite suvaldyti sumaištį ir išmokti susikurti gardų, įvairų ir sveiką valgiaraštį, tinkantį jūsų kūnui ir protui.
Kaip sveika mityba veikia protinę ir emocinę būseną?
Visi žino, kad tinkama mityba gali padėti išlaikyti sveiką svorį ir išvengti tam tikrų širdies problemų, tačiau jūsų mityba taip pat gali turėti didelį poveikį nuotaikai ir gerai savijautai.
Tyrimai rodo, kad tipinė vakarietiška mityba – raudona perdirbta mėsa, išsinešti skirtas maistas ir saldūs užkandžiai – susijusi su didesne depresija, stresu, bipoliniu sutrikimu ir nerimu. Nesveika mityba taip pat gali lemti svarbių protinių ligų atsiradimą, tokių kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, Alzheimerio liga ir šizofrenija, taip pat didesnę jaunų žmonių savižudybių riziką.
Valgydami daugiau vaisių ir daržovių, gamindami maistą namuose ir sumažindami riebalų bei cukraus suvartojimą, galite pagerinti savo nuotaiką ir sumažinti protinių ligų problemų riziką.
Jeigu jums jau buvo diagnozuota protinė liga, tinkama mityba gali padėti įveikti simptomus ir vėl kontroliuoti savo gyvenimą.
Yra nustatyta, kad kai kurie konkretūs maisto produktai teigiamai veikia nuotaiką, tačiau svarbiausia yra bendri jūsų mitybos įpročiai. Tai reiškia, kad norėdami sveikai maitintis, neturite rinktis viską arba nieko. Nereikia visiškai atsisakyti maisto, kurį mėgstate, kad jūsų mityba būtų sveika, ar pakeisti savo mąstymo ir jausmų.
Sveikos mitybos patarimas: nusiteikite, kad jums pasiseks
Norėdami nusiteikti, apie sveikos mitybos planavimą galvokite kaip apie mažus, įveikiamus žingsnelius, pavyzdžiui, kartą per dieną pridėkite į savo valgiaraštį salotų, o ne imkitės vieno didelio drastiško pokyčio. Kai maži pokyčiai taps įpročiu, galėsite pereiti prie kitų sveikų pasirinkimų.
Dažniau ruoškite maistą patys. Jeigu gaminsite daugiau maisto namuose, prisiimsite atsakomybę už tai, ką valgote, ir geriau kontroliuosite, kas patenka į jūsų skrandį.
Imkitės tinkamų pokyčių. Iš savo valgiaraščio išbraukiant nesveiką maistą, svarbu jį pakeisti sveikomis alternatyvomis. Gyvulinius riebalus pakeisdami augaliniais riebalais (sviestą pakeisdami alyvuogių aliejumi) pajusite teigiamą poveikį sveikatai. Vietoj gyvulinių riebalų naudodami rafinuotus angliavandenius (pusryčių šoninę pakeisdami spurga), nesumažinsite širdies ligų rizikos ir jūsų nuotaika netaps geresnė.
Supaprastinkite. Užuot skaičiavę kalorijas, mąstykite apie mitybą spalvų, įvairovės ir gaivumo terminais. Svarbiausia venkite supakuoto ir apdirbto maisto, rinkitės daugiau gaivių produktų.
Skaitykite etiketes. Svarbu suprasti, iš ko sudarytas maistas, kurį valgote. Supakuotame maiste paprastai būna daug cukraus ir druskos, nors ir nurodoma, kad produktas sveikas.
Svarbiausia atkreipti dėmesį, kaip jaučiatės pavalgę. Tai padės įtvirtinti naujus sveikus įpročius ir skonius. Kuo daugiau sveiko maisto valgysite, tuo geriau jausitės pavalgę. Kuo daugiau greitojo maisto valgysite, tuo didesnį nepatogumą, šleikštulį ar energijos išsekimą jausite.
Gerkite daug vandens. Vanduo padeda iš organizmo pašalinti produktų ir toksinų likučius. Daugybei žmonių organizme nuolat trūksta vandens, dėl to jie jaučiasi pavargę, turi mažai energijos ir yra kamuojami galvos skausmo. Tai įprasta klaida malšinant alkį, todėl vartodami pakankamai skysčių taip pat padėsite sau priimti sveikus sprendimus.
