Tobulėjimo įrankis
Siekiant kvėpavimą paversti sveikatinamuoju metodu, reikia suprasti, kad šis procesas gali būti instinktyvus arba sąmoningas. Sutelkus dėmesį į kvėpavimą, pradedamas keisti jo tempas ir intensyvumas.
Įvairios technikos siūlo skirtingus pratimus, pavyzdžiui, galima kvėpuoti lėtai arba labai greitai, įkvėpti kuo daugiau arba mažiau oro. Dabar kvėpavimo pratimai naudojami siekiant bent trumpam atsipalaiduoti, pavyzdžiui, per gimdymą, taip pat norint ir ilgalaikių rezultatų – ramios nuolatinės psichologinės būsenos.
Norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, pratimus būtina atlikti reguliariai. Žmogus, kuris praktikuoja sąmoningąjį kvėpavimą, išmoksta susitaikyti su esama situacija, todėl tampa lengviau pakelti stresą. Padedant specialistams ir atliekant kvėpavimo pratimus galima išsigydyti ir kai kurias ligas, pavyzdžiui, astmą.
Sąmoningasis – natūraliausia praktika
Tokį kvėpavimo metodą pristatė Leonard’as Dietrich’as Orr’as. Praktikuojant šią terapiją reikia giliai įkvėpti ir iškvėpti. Taip pat būtina sąmoningai stebėti kvėpavimą ir mokytis atpalaiduoti kūną, emocijas bei protą. Siekiant mintis nukreipti kita linkme ir patirti visišką atsipalaidavimą, dažniausiai prireikia nemažai laiko ir kantrybės.
Be to, būtina psichologiškai nusiteikti, kad šis kvėpavimo metodas leistų patirti visiškai naujų pojūčių. Tam nepasiruošę žmonės netgi gali išsigąsti. Kartais patirta ramybė intuityviai siejama su mirtimi, dėl to žmogų apima panika. Norint to išvengti, geriausia sąmoningąjį kvėpavimą pradėti praktikuoti kartu su patyrusiu specialistu.
Jis padės išvengti galimų kvėpavimo technikos sampratos ir praktinio atlikimo netikslumų. Pagrindinė klaida, daroma praktikuojant sąmoningąjį kvėpavimą, – įsitempimas. Žmogus, kurį prižiūri specialistas, lengviau ir greičiau atsipalaiduoti. Tam įvykus nelieka ir techninių klaidų, nes kvėpavimui nedaro įtakos negatyvios mintys.
Sąmoningojo kvėpavimo metodas padeda pasiekti simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos harmoniją. Ilgalaikė praktika atkuria natūralią, nevaržomą energijos tėkmę organizme, kurią įprastai suardo psichologinės traumos, stresas ir slopinamos emocijos. Sąmoningai kvėpuojant stiprinama imuninė sistema, vyksta organizmo detoksikacija, gydomos psichosomatinės ligos, gerėja miego kokybė.
Ilgainiui žmogus pastebi, kad rečiau patiria įtampą, nesistengia kontroliuoti gyvenimo ir aršiai kovoti su nepalankiomis aplinkybėmis. Paradoksalu, tačiau išmokus priimti gyvenimą tokį, koks yra, šis pradeda tarsi savaime, be didelių pastangų keistis į gera.
Holotropinis – šamanų palikimas
Šį metodą plačiai praktikavo šamanai atlikdami gydomuosius ritualus. Tačiau šiuolaikinėje psichologijoje holotropinio kvėpavimo terapija yra dar visiškai nauja. Jos metodiką ištobulino psichologai Stanislav’as ir Christina Grof’ai. Jie rėmėsi nuostata, kad dauguma žmonių gyvena išnaudodami tik mažą dalį savo potencialo. Todėl holotropinis kvėpavimas tapo metodu, skatinančiu asmens augimą ir keitimąsi.
Jam būdingi itin intensyvūs įkvėpimai ir iškvėpimai. Tai – veiksminga priemonė kovojant su neuroze, stresu, žalingais įpročiais, emociniais sutrikimais, siekiant sužadinti kūrybinį potencialą. Holotropinio kvėpavimo terapijos vyksta poromis, t. y. vienas žmogus kvėpuoja, o kitas jį prižiūri. Vėliau asmenys apsikeičia vaidmenimis.
Anot kai kurių psichologų, per holotropinio kvėpavimo terapijas žmogus gali ne tik išsigydyti vaikystėje patirtas traumas, bet ir prisiliesti prie įprastais metodais nepasiekiamų sielos gelmių, netgi praėjusių gyvenimų patirčių. Šio kvėpavimo metodo nepatariama rinktis nėščioms moterims, sergantiesiems hipertonija, epilepsija ir ūmiomis infekcinėmis ligomis.
Jogų – energijai kaupti
Tai kvėpavimo metodas, kilęs iš Indijos filosofijos. Jogai jį vadina pranajama. Šis metodas suteikia galimybę kontroliuoti protą ir kaupti gyvybinę energiją. Pagrindinis jogų kvėpavimo pratimas – labai lėtas įkvėpimas, įkvėpto oro sulaikymas, lėtas iškvėpimas ir trumpa pertrauka po iškvėpimo.
Anot indų filosofijos, pranajama aktyviems žmogaus pradams – kūrimui, griovimui ir saugojimui – suteikia harmonijos. Oro įkvėpimas simbolizuoja kūrimo, iškvėpimas – griovimo, o trumpos pertraukos – saugojimo procesus. Šio metodo pratimus sudaro trys dalys: kvėpavimas diafragma, krūtinės ląsta ir raktikauliais.
Jogos kvėpavimo pratimai – idealus pasiruošimas meditacijai. Sistemingai praktikuojama kvėpavimo joga gerina fizinę sveikatą, stiprina nervų sistemą, užtikrina ilgaamžiškumą, pažadina norą tobulėti dvasiškai. Siekiant geriausių rezultatų, kvėpavimo pratimus patartina derinti su įprastais jogos pratimais, meditacija ir asketišku gyvenimo būdu.
ĮDOMU
Ramybės būsenoje žmogus įkvepia 12–15 kartų per minutę.
Dešinėje plaučių pusėje būna daugiau oro negu kairėje.
Žmogus kvėpuodamas kasdien praranda vidutiniškai po 0,5 l vandens.
Itin dažnas kvėpavimas didina alkio jausmą.
Plaučiai – vienas didžiausių kūno organų.
Žmogaus šnervės skleidžia skirtingus kvapus. Paprastai iš dešinės sklinda malonesnis aromatas.
Asmuo per gyvenimą įkvepia apie 22 kg dulkių.
Plaučiuose yra apie 300 mln. kapiliarų. Sujungus juos į vieną liniją, kapiliarai nusidriektų 1,6 tūkst. km.
Gilaus kvėpavimo nauda prilygsta aerobikos pratimų treniruotei.
Kiekvienas žmogus įkvepia maždaug 21 600 kartų per dieną. Įkvepiamo ir iškvepiamo oro tūris – apie 800 l.
Dauguma natūraliai kvėpuoja tik pro vieną šnervę.
Vyrai kvėpuoja lėčiau negu moterys ir vaikai.
1983 m. krūtinės ląstos chirurgas Joel’is Cooper’s Toronte atliko pirmą sėkmingą plaučių persodinimo operaciją.
Žmogus kvėpuodamas pašalina 70 % kūnui nereikalingų medžiagų, per odą – 20 %, su šlapimu – 7 %, su išmatomis – 3 %.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
