Nors pavasaris jau džiugina šiltesniais orais, džiaugsmą dažnam nustelbia nepaaiškinamas silpnumas ir kasdien vis nauji negalavimai. Kas gi su mumis pasidarė? Kur dingo gyvybinės jėgos?
Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos klinikos gydytoja Edita Navickaitė tuo nesistebi. Anot specialistės, vitaminų poreikis išlieka toks pat visus metus – nesvarbu, ar už lango žiema, ar vasara. „Deja, mūsų mityba šaltuoju sezonu dažniausiai suprastėja. Natūralu – nėra tiek daug šviežių vaisių, daržovių. O jei ir būtų, dažnas jų nevalgo tiek, kiek reikėtų. Be to, mažiau būname gryname ore, dažniau užklumpa peršalimai. Visa tai žmogaus organizmą po truputį silpnina. Pavasaris – lyg ilgai užsitęsusio vitaminų nepakankamumo kulminacija“, – sako E. Navickaitė.
Pavadinimų labirintuose
Vitaminų trūkumą paprastai skambiai vadiname pavasarine avitaminoze. Iš tiesų avitaminozė yra rimta būklė, kai organizme kokio nors vitamino trūksta labai stipriai ar jo visai nėra. Pavyzdžiui, jei nėra C vitamino, vystosi skorbutas, jei B vitamino – beriberio liga, kurios metu pažeidžiamos virškinimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos.
Avitaminozė šiuolaikiniame pasaulyje pasitaiko gana retai. Kur kas dažnesnė – hipovitaminozė. Tai nedidelis vitaminų trūkumas, kurį galima įveikti tinkamu maistu arba maisto papildais. Beje, nors vitaminų trūkumas sukelia daugybę problemų, tačiau perteklius gali būti daug pavojingesnis.
Kaip aiškina gydytoja, mūsų organizmas gali įsisavinti tik ribotą vitaminų ir mikroelementų kiekį. Todėl saujomis gerti vitaminų neverta ir nesaugu. Visų pirma reikėtų „susitvarkyti“ savo meniu. O jei simptomai nepraeina, papildyti mitybą dirbtiniais vitaminais.
Priežastys ne visada aiškios
Bet ar tikrai įmanoma atstatyti kurio nors vitamino trūkumą be maisto papildų? Pavyzdžiui, jei žmogui koją traukia mėšlungis, ar jam užteks valgyti daug bananų ir riešutų?
„Akivaizdu, kad šie nemalonūs potyriai, ypač jeigu jie kartojasi nuolat, garsiai signalizuoja, kad organizmui žūtbūt reikia magnio, kalcio ar kalio. Jei mityba tikrai visavertė, būklė turėtų pagerėti ir be maisto papildų. Patarčiau įtraukti dar ir moliūgų, vyšnių, obuolių, greipfrutų, tamsiai žalios spalvos lapinių daržovių, špinatų, kiaulpienių“, – siūlo specialistė.
Visgi mėšlungis, kaip ir plaukų slinkimas ar kitos bėdos, gali turėti ne vieną priežastį. Pavyzdžiui, jei žmogus daug sportuoja, su prakaitu jis taip pat netenka daugelio mineralų ir vitaminų, dėl ko pradeda varginti mėšlungis.
Saulės vitamino reikia ne tik vaikams
Beveik visiems mažiems vaikučiams gydytojos papildomai skiria D vitamino. Jis būtinas ir suaugusiems žmonėms. „Trūkstant D vitamino, susilpnėja žmogaus atsparumas infekcinėms ligoms, atsiranda raumenų silpnumas ir kt. Tam, kad pasigamintų pakankamas vitamino D kiekis,
saulės šviesoje reikia pabūti bent 10 minučių du ar tris kartus per savaitę.
Jei saulės šviesoje būnate trumpiau, vitamino D būtina pakankamai gauti su maistu. Jo yra žuvų taukuose, jautienos kepenyse, svieste, piene, sūryje, kiaušinio trynyje“, – konstatuotoja E. Navickaitė ir primena, kad besilaukiančioms moterims bei žindančioms vaikučius šio vitamino reikia daugiau.
Papildoma rizika
Labiau apgalvoti, ką valgo ir kokių medžiagų su maistu gauna, reikėtų moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes. Gydytojos teigimu, šių moterų kraujyje padaugėja vitamino A, tačiau sumažėja B grupės vitaminų, vitamino C, kalcio ir cinko.
„Vartojančių kontraceptines tabletes moterų organizme, palyginus su nevartojančių, ypač pastebimas B6 ir B12 vitaminų kiekio sumažėjimas. Dėl B12 vitamino trūkumo joms dažniau pasireiškia mažakraujystė“, – sako E. Navickaitė. Rūkaliai, kaip ir dažnai vartojantys alkoholį, taip pat praranda dalį vitaminų. Rūkantiems asmenims dažnai trūksta vitaminų B6, C, E ir foliatų (folio rūgšties ir vitamino B12). Alkoholio ragautojams – dar ir vitaminų A bei B1.
Ar žinojote?
Jeigu organizmui stinga vitamino A, sutrinka skrandžio, kepenų veikla, pablogėja regėjimas, jaučiamas nuovargis.
Trūkstant B grupės vitaminų, padidėja dirglumas, sutrinka medžiagų apykaita, gali pradėti tirpti rankos bei kojos, sutrikti širdies veikla.
Kai trūksta vitamino C, silpnėja žmogaus atsparumas ligoms, stresams, dažniau sergama peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis, sumažėja darbingumas, pablogėja miegas, nuotaika.
Vitaminas D dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje, todėl jo stoka sutrikdo kaulų mineralizaciją – pradeda minkštėti kaulai.
Kai trūksta vitamino E, prastėja žmogaus savijauta, kamuoja aukštas arba žemas kraujospūdis, migrena, didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.
Dėl vitaminų stokos gali sutrikti dauguma organizme vykstančių biocheminių procesų, tarp jų ir antioksidacinių medžiagų, gamyba. Pagrindiniai antioksidantai, kuriuos žmogus turi gauti su maistu, yra beta karotinas, vitaminai C ir E bei selenas.
