Pataria Kauno estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatovenerologė Sandra Kavaliauskienė.
- Kas lemia apgamų atsiradimą?
- Apgamų atsiradimą, jų kiekį ir pobūdį dažniausiai lemia genetika ir ultravioletiniai spinduliai. Manoma, kad visi apgamai yra įgimti, skiriasi tik jų atsiradimo laikas. Apgamų daugėja iki trisdešimtmečio, tačiau gali atsirasti ir vyresniame amžiuje. Taip pat apgamams, kaip ir kitiems pigmentiniams dariniams, įtaką daro hormonų pokyčiai organizme. Todėl apgamų daugėja paauglystėje ir per nėštumą.
- Ar odos tipas turi įtakos apgamų atsiradimui?
- Taip, apgamų kiekis priklauso nuo žmogaus fenotipo: odos, plaukų ir akių spalvos. Šviesios odos, akių ir plaukų savininkai paprastai turi daugiau apgamų, nes jų oda mažiau atspari saulės poveikiui.
- Kokių apgamų pokyčių nederėtų ignoruoti?
ž Reikėtų sunerimti, jeigu apgamas pradėjo intensyviai didėti, keisti spalvą, išryškėja nelygus kraštas, pradeda kraujuoti, atsiranda naujas greitai didėjantis apgamas, paraudimas aplinkui, niežėjimas, dilgčiojimas.
Įgyto pigmentinio apgamo pokyčių vertinimo taisyklė. Jeigu yra trys ar daugiau išvardytų požymių, reikia pasitarti su gydytoju:
A – pigmentinio apgamo asimetrija vienoje ar dviejose ašyse.
B – nelygūs karpyti kraštai.
C – netolygi kintanti spalva.
D – apgamo skersmuo didesnis nei 6 mm.
E – paraudimas aplinkui.
Nepiktybinis
Simetriškas
Lygūs kraštai
Vienspalvis (pigmentas pasiskirstęs tolygiai)
Mažesnis nei 6 mm
Piktybinis
Asimetriškas
Nelygūs, „išplaukę“ kraštai
Netolygiai išsidėsčiusi spalvų įvairovė (juodi, pilki atspalviai)
Didesnis nei 6 mm
- Ką reikėtų daryti netyčia įdrėskus apgamą?
- Svarbiausia – neišsigąsti ir atvykti pas dermatologą. Apgamas yra apžiūrimas, esant reikalui tuojau pat pašalinamas ir histologiškai ištiriamas arba paliekamas stebėti skiriant pakartotinį apsilankymą po 1-3 mėn.
- Kokios rekomendacijos žmonėms, turintiems daug apgamų?
- Žmonėms, turintiems daugiau nei 50 apgamų, reikėtų nepiktnaudžiauti saulės spinduliais, ypač vengti stiprių nudegimų, kai oda parausta, peršti, pradeda pleiskanoti ir atsiranda pūslelių. Patartina nesilankyti soliariumuose, nes jie irgi skatina pigmentinių ląstelių aktyvumą. Labai svarbu apgamus stebėti ir apsilankyti pas dermatologą kartą per metus, kad jis išsamiai įvertintų odos darinius.
- Kada ir kokius apgamus galima šalinti?
- Ne visus pigmentinius apgamus reikia šalinti. Ar apgamas pakitęs, padeda įvertinti gydytojo patirtis ir dermatoskopinis ar siaskopinis tyrimas. Nuomonė, kad apgamo geriau neliesti, jau seniai paneigta.
Tyrimais nustatyta, kad įgimti pigmentiniai apgamai turi didesnę riziką supiktybėti, ypač esantys atvirose, saulės spinduliams lengvai pasiekiamose kūno vietose. Tokius apgamus reikia stebėti arba esant reikalui šalinti.
Jeigu apžiūrėjus ir ištyrus apgamą jis nėra pakitęs, tačiau pacientui kliūva arba kelia estetinį diskomfortą, taip pat galima šalinti. Tik įsitikinus diagnozės tikslumu ir žinant visas tam tikro odos darinio šalinimo galimybes, galima parinkti tinkamiausią ir kosmetiškai priimtiniausią būdą konkrečiam pacientui individualiai.
Apgamus, esančius saulei atvirose veido ir kūno srityse, geriausia šalinti nesaulėtu metų laiku.
- Kaip saugiausia šalinti apgamus?
Saugiausia, kai apgamas išpjaunamas sveikų audinių ribose ir atliekamas histologinis tyrimas, norint įvertinti apgamo ląsteles ir radikalumą.
- Po apgamų šalinimo lieka randų?
- Taip, kokiu būdu – chirurginiu, lazeriniu, radiodažnuminiu ar elektrokoaguliaciniu – šalintume apgamus, visada yra mažesnio ar didesnio rando tikimybė. Kaip sugis žaizda, priklauso nuo kiekvieno organizmo individualių savybių, darinio dydžio, gylio, lokalizacijos, žaizdos priežiūros. Yra žmonių, kurie linkę į didelių randų formavimąsi. Tokiu atveju šalinami tik pakitę apgamai.
Formuojantis negražiam randui reikia kreiptis į gydytoją, nes tokie randai gydomi specialiais geliais, pleistrais, injekuojamais vaistais arba lazeriu.
- Pašalinus apgamus odos vietos gali įdegti ar visgi lieka šviesesnės dėmelės?
- Pašalinus apgamą, toje vietoje išnyksta ir pigmentinės ląstelės, pažeidžiamas odos vientisumas, formuojasi mažesnis ar didesnis randelis. Todėl toje vietoje oda silpniau įdega.
- Kokios rekomendacijos po apgamų šalinimo?
- Rekomenduojama žaizdos 1–3 dienas nešlapinti, valyti dezinfekuojamaisiais tirpalais, klijuoti. 7–10 dienų arba kol nepašalinti siūlai vengti maudynių pirtyje, baseine ar vonioje. Sugijus žaizdai, nukritus šašui, tepti specialiu geliu. 4–6 savaites tą vietą saugoti nuo saulės, nesilankyti soliariume dėl antrinės pigmentacijos pavojaus.
- Tiesa, kad didelis, grublėtas apgamas dažniau gali sukelti vėžį?
- Tokie pigmentiniai apgamai turi didesnę riziką supiktybėti. Nors kartais mažesni, žmogui visiškai nekliudantys ir nepastebimi apgamai būna pavojingesni už didesnius ir labiau matomus arba keliančius estetinį diskomfortą. Todėl atėję pas dermatologą nesidrovėkite parodyti viso kūno. Kartais pacientas ateina dėl vieno apgamo, o dermatologas sunerimsta visiškai dėl kito.
- Kas dažniausiai sukelia odos vėžį?
- Odos vėžį dažniausiai lemia genetika ir ultravioletiniai spinduliai. Jeigu giminėje buvo diagnozuotas odos vėžys, būtina pasitikrinti.
Nesaikingas buvimas saulėje gali sukelti odos nudegimą, skatinti pigmentinių dėmių atsiradimą, naujų apgamų susidarymą ir esamų apgamų didėjimą bei odos navikų atsiradimą.
Atsargiai elgtis saulėje turi
1. Asmenys, kurie yra šviesios odos arba greitai nudega saulėje.
2. Vaikai ir pagyvenę žmonės.
3. Vartojantys jautrumą šviesai didinančius vaistus.
4. Širdies ir kraujagyslių ligoniai bei sergantieji endokrininėmis ligomis.
5. Daug laiko praleidžiantys saulėje.
6. Veikiami intensyvios saulės trumpais periodais, pavyzdžiui, per atostogas.
7. Turintys daugiau nei 50 apgamų.
8. Asmenys, kurių giminėje pasitaikė odos vėžio atvejų.
- Kaip reaguoti į apgamus ant kūdikio kūnelio?
- Naujagimiai dažniausiai turi hemangiomų arba pigmentinių apgamų. Kūdikiui augant oda tempiasi, kūnas didėja, apgamas taip pat. Dėl didesnių nei 1 cm įgimtų pigmentinių apgamų jau pirmais naujagimio gyvenimo mėnesiais tėvai turėtų konsultuotis su dermatologu. Kartais tokius apgamus geriausia šalinti tuojau pat, t. y. nelaukiant, kol jie padidės.
- Ką daryti, kad vaikas ateityje turėtų mažiau apgamų?
- Jeigu gimdytojai nori, kad atžala užaugusi turėtų mažiau šlakų ir pigmentinių apgamų, būnant saulėje patartina aprengti plonais medvilniniais marškinėliais su rankovėmis, naudoti galvos ir veido apdangalus.
Būnant prie jūros, nepamiršti vandeniui atsparaus kremo, kuris saugo nuo ultravioletinių A ir B saulės spindulių. Kremu reikia pasitepti likus pusvalandžiui iki ėjimo į lauką, taip pat nepamiršti pakartotinai teptis kas 2 val. Maži vaikai saule turi mėgautis saugiai. Negalima degintis vidurdienį, t. y. 12–16 val.
