Piktas virusas
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet spalio pradžioje gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga daugiau žmonių negu pernai tuo pačiu metu.
Dažnai virusinė infekcija sukelia simptomus, panašius į gripą, tačiau gripas ir ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos nėra tas pats.
Sezoninį gripą sukelia gripo virusai, kurie paveikia kvėpavimo takus.
Gripo virusai laikomi vieni pikčiausių, dėl jų gali kilti pavojingų komplikacijų. Šia grėsminga liga serga ir suaugusieji, ir vaikai. Gripo labiausiai saugotis reikia dėl galimų komplikacijų, kurios kartais sukelia pavojų net gyvybei.
Viena pavojingiausių gripo komplikacijų – virusinė žaibinė pneumonija – plaučių uždegimas, neretai pasibaigiantis mirtimi. Kitos gripo komplikacijos: ausų uždegimas, bronchitas, sinusitas, širdies raumens uždegimas, encefalitas, meningitas, raumenų uždegimas ir kt.
Gripas – oro lašeliniu būdu plintanti liga, kuri lengvai ir greitai perduodama. Užsikrėsti galima ligoniui kosėjant, čiaudint, liečiantis rankomis – tada virusai nuo rankų patenka į akių, burnos ar nosies gleivinę.
„Užsikrėsti gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis daugiau galimybių būnant žmonių susibūrimo vietose. Kiekvieną rudenį šių ligų smarkiai padaugėja, kai vaikai pradeda eiti į mokyklas, darželius, nes ten greičiausiai plinta infekcijos – vaikai bendraudami perduoda virusus vieni kitiems“, – aiškina Kauno Aleksoto pirminės sveikatos priežiūros klinikos vedėja, šeimos gydytoja Rūta Ūsienė.
Pajutus pirmuosius gripo simptomus reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys diagnozę ir paskirs gydymą.
Puola silpniausius
Ligoniai neturėtų lankyti mokyklos, darželio ar eiti į darbą, kad neužkrėstų grėsminga liga kitų žmonių.
„Gripui būdinga aukšta temperatūra, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai, sausas kosulys, – vardija ligos simptomus šeimos gydytoja R. Ūsienė. – Jei aukšta temperatūra laikosi kelias dienas, jokiu būdu negalima eiti į darbą, o reikia likti namie, gulėti lovoje ir pasirodyti gydytojui.“
Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, akių skausmas, akių jautrumas šviesai. Paprastai gripu žmogus serga 5–7 paras, o komplikacijų gali atsirasti po savaitės ar net kelių, tačiau jų gali būti ir anksčiau.
Gripo nereikėtų painioti su peršalimu, kurio simptomai – nedidelė temperatūra, sloga, perštinti gerklė ar kosulys.
„Gripas dažniau puola tuos, kurių silpnesnė imuninė sistema, – teigia gydytoja R. Ūsienė. – Kai organizmas negauna pakankamai visų jam reikalingų vitaminų, kitų medžiagų, sunkiau atsispiria virusams. Nors Lietuvoje gausu daržovių, vaisių, tačiau dauguma žmonių jų valgo nepakankamai.“
Per gripo sezoną vos pasijutus blogiau reikėtų nelaukti, kol virusai paguldys į lovą, o mėginti ligai užkirsti kelią.
„Jei parėjus iš darbo silpna, savijauta bloga, nors dar nėra temperatūros, kitų gripo požymių, reikėtų gerti šiltų arbatų, vartoti žolinius preparatus, valgyti imbiero, citrinų“, – pataria gydytoja.
Saugo skiepai
Medikai pataria saugotis, kad neužsikrėstume gripu: vengti kontakto su ligoniais, nevesti vaikų ten, kur yra sergantis šeimos narys, vengti masinių susibūrimo vietų.
Būtina dažnai ir gerai plauti rankas, nes sergantis žmogus kosėdamas, čiaudėdamas paprastai ranka prisidengia nosį, burną, o paskui ta pačia ranka liečia įvairius daiktus – durų rankeną, telefoną, kompiuterio klaviatūrą ir kt. Taip platinami ligos sukėlėjai. Čiaudint ar kosint geriau prisidengti vienkartine nosine ir ją išmesti. Rekomenduojama naudoti vienkartinius rankšluosčius, neliesti veido, nes virusai į organizmą patenka per akis, nosį, burną.
Patariama vengti skersvėjų, tinkamai rengtis: šilčiau, bet ne per šiltai, kad nesuprakaituotumėte ir paskui neatvėstumėte. Sužvarbus ar atšalus galūnes, greičiau susergama, nes tada susilpnėja organizmo apsauginės jėgos, kovojančios su virusais.
Per gripo sezoną reikia kuo daugiau laiko praleisti gryname ore – nors vieną valandą kasdien.
Pagrindinė gripo prevencijos priemonė yra skiepai. Pirmųjų sezoninio gripo vakcinos partijų jau atvežta į sveikatos priežiūros įstaigas.
„Žmonės noriai skiepijasi nuo gripo, – tvirtina šeimos gydytoja R. Ūsienė. – Nemokamomis vakcinomis skiepijame prie rizikos grupių priskiriamus žmones: lėtinius ligonius, pensininkus. Visi kiti norintieji galėjo pasiskiepyti sumokėję už vakciną.“
Pasak gydytojos, praktika rodo, kad tie pacientai, kurie kasmet skiepijasi nuo gripo, daugelį metų nėra sirgę gripu.
Specialistų nuomone, rizikos grupių asmenims nuo gripo reikėtų skiepytis kasmet, nes laikui bėgant mažėja apsauginių antikūnų kiekis kraujyje, ypač vyresnio amžiaus, sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms. Be to, gripo virusai nuolat kinta, keičiasi cirkuliuojančių gripo virusų antigeninė sudėtis. Todėl rekomenduojama skiepytis nuo gripo kasmet, neatsižvelgiant į tai, ar praėjusį sezoną žmogus buvo skiepytas, ar sirgo gripu.
Naudingi patarimai
Susirgę neikite į darbą, sergančių vaikų neleiskite į vaikų ugdymo įstaigas, gydykitės, kaip nurodė gydytojas.
Dažnai plaukite rankas tekančiu šiltu vandeniu ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių, nusiplovę rankas nusausinkite.
Kosėdami ir čiaudėdami prisidenkite nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsdami išmeskite, nusiplaukite rankas.
Verta žinoti
Valstybės lėšomis finansuojama gripo vakcina gali skiepytis šios rizikos grupės: 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, onkologiniai ligoniai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Kasmet nuo gripo Lietuvoje pasiskiepija apie 7 proc. žmonių. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Norvegijoje pasiskiepija per 50 proc., Vokietijoje – per 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 75 proc., Olandijoje – apie 80 proc. gyventojų.
