Kalti virusai
„Rudenį daugiau žmonių serga bronchitu. Peršalus, užklupus slogai, paskui dažnai prasideda ir bronchitas. Peršalimo ligos skatina bronchito išsivystymą, – teigia Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Trimonienė. – Dažniausiai bronchitą sukelia virusinė infekcija, kuri vėliau, ligai įsisiautėjus, gali komplikuotis bakterine infekcija. Labai retai bronchitas prasideda kaip bakterinis.“
Manoma, kad virusinė infekcija – 90 proc. ligos priežastis ir tik 10 proc. atvejų – bakterinė infekcija.
Bronchitas – apatinių kvėpavimo takų (bronchų) gleivinės uždegimas. Pagrindiniai jo simptomai: kosulys, skausmas už krūtinkaulio kosint, negausus skrepliavimas, nedidelis karščiavimas, bendras silpnumas.
Žmonės neretai mano, kad bronchitą sukelia tik peršalimas, tačiau jis tėra organizmo būklė sušalus ar perpūtus, dėl peršalimo kvėpavimo takų ląstelės tampa pažeidžiamesnės. Jei aplinkoje yra virusų ar bakterijų, o imunitetas nusilpęs, net ir mažas peršalimas gali labai pakenkti. Jei žmogus peršalo, bet pakankamai ilsisi, gerai miega, nepatiria streso, valgo visavertį maistą, tai net ir didesnis peršalimas neįveiks stiprios imuninės sistemos.
Pavojingos klaidos
„Jei bronchitas virusinis, iš pradžių kelias dienas nesmarkiai karščiuojama, sausai kosėjama, – aiškina gydytoja D. Trimonienė. – Paskui ligonis paprastai nustoja karščiuoti, kosulys silpnėja, darosi drėgnesnis, ir žmogus iškosėja skreplių. Kosėjama rytais pradėjus judėti ir pakeitus aplinką – iš šiltos išėjus į šaltą.“
Paskui karščiavimas, silpnumas, prakaitavimas turi silpnėti. Jei šie simptomai užsitęsia ilgiau kaip dvi savaites (nors karščiavimas ir nedidelis – 37,1–37,2 oC), būtina skubiai kreiptis į medikus. Tokiais atvejais gali vystytis plaučių uždegimas, kurio simptomas ne visada yra aukšta temperatūra.
„Kai kada pacientai pasakoja, kad ilgai kosėjo, gydėsi temperatūrą mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais ir pasijuto geriau, tačiau ir toliau kosėja. Tai ne gydymas, o tik savo sveikatos žalojimas, – tvirtina gydytoja D. Trimonienė. – Kai numušame temperatūrą, virusai mūsų organizme pradeda labai smagiai dirbti, o žmogus, sumažėjus temperatūrai, lyg ir pasijunta geriau, nesisaugo, tačiau liga tik įsigali.“
Žemesnės negu 38 oC temperatūros mažinti nerekomenduojama, nes jai pakilus suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnų ir taip organizmas švarinasi – sveiksta.
Kosulys – draugas
Dažnai bronchitu sergantys žmonės mėgina gydytis antibiotikais, tačiau virusų antibiotikai neveikia. Antibiotikų reikia, kai diagnozuojamas bakterinis bronchitas, tačiau jis, kaip minėta, būna daug rečiau už virusinį.
„Pirmas vaistas susirgus bronchitu – skysčiai, – teigia gydytoja D. Trimonienė. – Reikia gerti daug skysčių: paprasto vandens, šiltos, bet ne karštos arbatos.“
Padeda ir inhaliacijos, galima vartoti atsikosėjimą skatinančius medikamentus.
Gydytoja įspėja, kad sergant bronchitu negalima gerti kosulį slopinančių preparatų. „Kosulys – mūsų draugas ir jo kratytis nereikia, nes tai organizmo refleksas atsikratyti kvėpavimo takuose atsiradusių skreplių. Deja, bronchitu sergantys žmonės kosulio paprastai baiminasi ir iš karto stengiasi jį nuslopinti vaistais. Tai didžiulė klaida“, – tikina D. Trimonienė.
Kai ligonis kosulį slopina medikamentais, neleidžia organizmui išsivalyti susikaupusių gleivių, būklė gali pablogėti.
„Sergant virusine liga, yra normalu kosėti dvi tris savaites – kol išsivalo, atsigauna bronchų gleivinė, – aiškina gydytoja. – Jei kosulys tęsiasi ilgiau, stiprėja, intensyvėja, būtina kreiptis į gydytoją, nes bronchitas gali komplikuotis plaučių uždegimu. Be to, šie simptomai gali slėpti ir kitus sveikatos sutrikimus.“
Kosulį slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikrais, labai retais atvejais ir tik tada, kai juos skiria gydytojas, o ne patiems gydantis. Atsargiai reikėtų elgtis ne tik su kosulį slopinančiais vaistais, bet ir su žoliniais preparatais.
„Reikia žinoti vaistažolių poveikį, kaip ir kada jomis gydytis, – sako D. Trimonienė. – Kartais pacientai skundžiasi, kad geria čiobrelių arbatą, o ji visiškai nepadeda – vis vien kosėja. Bronchito pradžioje skreplių nėra daug, o čiobreliai, šalpusniai skatina atsikosėjimą, dirgina kosulio centrą. Jei kosulys sausas, skreplių nedaug, gerdami tokias vaistažoles darome sau meškos paslaugą. Tokiais atvejais reikėtų vartoti tuos vaistus ir žolinius preparatus, kurie skystina gleives, lengvina, minkština kosulį, pavyzdžiui, piliarožių. Tačiau ir juos gerti galima tik pasitarus su gydytoju.“
Nepradėti savigydos
Bronchitu dažnai persergama nesunkiai, tačiau net kai ligos pradžios simptomai yra neryškūs, gydytoja primygtinai rekomenduoja kreiptis pagalbos į medikus, kad būtų gydomasi tinkamai ir neprasidėtų komplikacijos.
Diagnozavus bronchitą, gali prireikti kraujo tyrimų, krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos.
„Būna, kad pacientas skundžiasi, jog lyg ir persirgo, bet vis dar retkarčiais kosėja, kosulys stiprėja, prakaituoja, vargina neaukšta temperatūra. Tokiais atvejais būtina padaryti rentgeno nuotrauką, kuri gali parodyti giliau glūdinčią ligą – tuberkuliozę, kuri Lietuvoje nėra labai reta“, – aiškina gydytoja D. Trimonienė.
Bronchito atsiradimą skatina kenksmingos medžiagos, todėl beveik visi rūkaliai serga lėtiniu bronchitu. Pasyvus rūkymas, dulkėta aplinka, nuolatinis sėdėjimas uždarose patalpose ir kartu per mažas buvimas gryname ore taip pat didina riziką susirgti bronchitu.
