Būdingas sezoniškumas
„Odos ligoms sezoniškumas turi nemažai įtakos, ypač tokiems lėtiniams uždegiminiams susirgimams kaip žvynelinei (psoriazei), seborėjiniam dermatitui, atopiniam dermatitui, aknei, – teigia Kauno estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatovenerologė Sandra Kavaliauskienė. – Rudenį gali paūmėti ir lūpų pūslelinė, kitos virusinės ligos. Padaugėja susirgimų rožine dedervine, kuri dažnai atsiranda po peršalimo, persirgtų bakterinių, virusinių ligų.“
Rožinė dedervinė – ūminė odos liga, pasireiškianti tipinėmis rausvomis pleiskanojančiomis dėmėmis, dažniausiai be niežėjimo. Iš pradžių būna viena dėmė, ji plečiasi, vėliau gali atsirasti daugybinių bėrimų.
„Tai dažniausiai labai išgąsdina pacientus, – sako gydytoja. – Rožinės dedervinės gydymas – simptominis, tačiau ir niekuo negydant šie bėrimai nunyksta per šešias savaites.“
Vienos dažniausių odos ligų, kurios paūmėja rudenį, – atopinis ir seborėjinis dermatitai.
Atopinis dermatitas – lėtinė pasikartojanti, smarkų niežėjimą sukelianti uždegiminė odos liga. Jai būdingas odos sausumas, jautrumas, bėrimai, dažnai prisideda bakterinės ir virusinės odos infekcijos.
„Sergant atopiniu dermatitu medikamentai skiriami individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, formą, paciento amžių, – teigia gydytoja S. Kavaliauskienė. – Skiriami nehormoniniai tepalai nuo uždegimo, smarkiai niežtint geriami antihistamininiai vaistai. Esant sunkesnėms formoms – trumpalaikiai tepamų hormoninių vaistų kursai ar ilgalaikis gydymas tepamais nehormoniniais medikamentais nuo uždegimo (imunomoduliatoriais).“
Be to, labai svarbu kasdien naudoti emolientus – odą minkštinančius, apsaugančius ir drėkinančius preparatus, laikytis hipoalerginės dietos ir vengti išorinių dirgiklių (šarminių muilų, kvapių skalbimo miltelių ar skalavimo skysčių, šiurkščių drabužių). Tai ypač pagerina savijautą ir padeda išvengti paūmėjimų.
Seborėjinis dermatitas – lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti odos paraudimu, pleiskanojimu, kartais niežti veido ar plaukuotas odos sritis.
„Seborėjinis dermatitas gali paūmėti ir dėl prisidėjusios paviršinės grybelinės infekcijos. Tokiais atvejais būklę pagerina uždegimą slopinančios priemonės: specialūs prausikliai, kremai, šampūnai nuo grybelių, – tvirtina gydytoja. – Sunkesniais ligos atvejais gali būti skiriamas trumpalaikis gydymas hormoniniais medikamentais, tepamais nehormoniniais vaistais nuo uždegimo.“
Ligonių daugėja
Rudenį gydytojų kabinetų duris praveria daugiau žmonių, kuriuos vargina žvynelinė (psoriazė). Pasak gydytojos S. Kavaliauskienės, šia lėtine uždegimine odos liga serga apie 2–4 proc. šalies gyventojų.
Pagrindiniai žvynelinės bėrimai – raudonos, iškilios, padengtos pleiskanomis papulės ir plokštelės, dažniausiai atsirandančios ant alkūnių, kelių, kojų ir rankų tiesiamųjų paviršių, plaukuotoje galvos odoje.
Ligoniai turėtų drėkinti odą emolientais. Esant galvos odos žvynelinei, netinka trinkti plaukų karštu vandeniu, džiovinti karštu oru, nes tai dar labiau paskatina odos sausumą ir pleiskanojimą. Yra didelė pasiūla emolientų, kuriais reikėtų minkštinti, valyti ant odos susidariusius psoriazės židinius. Tinkamiausią specializuotą priemonę padės rasti gydytojas.
Kita lėtinė liga, kuri rudenį gali paūmėti, yra aknė (spuogai) – odos riebalinių liaukų veiklos sutrikimas, kai oda tampa spuoguota, inkštiruota.
„Akne gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau ji ypač dažna tarp paauglių, – teigia dermatovenerologė S. Kavaliauskienė. – Suaugusiems žmonėms aknė neretai atsiranda naudojant netinkamas odos priežiūros priemones (riebius kremus, odą kemšančias maskavimo priemones).“
Dalis žmonių aknę bando gydytis savarankiškai, tačiau dažniausiai naudoja netinkamus gydymo metodus, spaudo pūlinukus ir liga tik paūmėja. Būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris padės išsiaiškinti odos sutrikimą skatinančius veiksnius ir skirs reikiamą gydymą.
„Sergant bet kuria odos liga ne tik gydymas, bet ir tinkama odos priežiūra, paciento gyvenimo būdas turi didelę reikšmę. Kokias odos priežiūros priemones pasirinkti, gali patarti gydytojas“, – teigia klinikos „Grožio pasaulis“ dermatovenerologė S. Kavaliauskienė. Odai kenkia įvairūs dirgikliai: buitinės chemijos priemonės (skalbimo milteliai, indų plovikliai, patalpų valikliai), kosmetikos produktuose esančios medžiagos, chloruotas vanduo. Todėl nenuostabu, kad po tam tikro laiko ima kamuoti odos ligos.
„Daugėja žmonių, kurių oda išsausėjusi, o kai ji tokia, dažniau gali atsirasti įvairių odos ligų, paūmėti lėtinės ligos“, – perspėja gydytoja S. Kavaliauskienė.
Pastaruoju metu daugiau žmonių serga odos ligomis. Daugybėje higienos priemonių gausu konservantų, sintetinių kvapų, dažiklių, įvairių cheminių medžiagų, kurios odą veikia neigiamai. Įsigyjant kasdienių odos priežiūros produktų svarbu atkreipti į tai dėmesį.
Klastingas virusas
Atvėsus orams nemažai žmonių užklumpa paprastoji pūslelinė, kurią sukelia virusas herpes simplex (gr. herpo – šliaužti).
„Rudenį drėgmė, vėjas, šaltis gali suaktyvinti žmogaus organizme tūnantį virusą herpes simplex ir liga paūmėja“, – sako gydytoja S. Kavaliauskienė.
Juo labiau kad šaltuoju sezonu paprastai žmonių imuninė sistema būna silpnesnė negu vasarą, todėl virusams susidaro palankios sąlygos suaktyvėti.
Virusas herpes simplex yra užkrečiamas, dažniausiai mes jį gauname iš savo tėvų, bendraudami su ligoniu oro lašeliniu ar tiesioginiu būdu.
Šis virusas yra visam gyvenimui: jis apsigyvena nervų ląstelių mazguose ir gali ilgą laiką ramiai tūnoti, bet vos tik susidaro palankios sąlygos – nusilpus imunitetui, peršalus, patyrus stresą, jis tuoj pat pasirodo ir sukelia pūslelinę. Tada pradeda perštėti, dilgčioti dažniausiai lūpų srityje, gana greitai atsiranda pūslelių, pripildytų skaidraus turinio. Išberti gali ne tik lūpas, bet ir nosies, skruostų, kaklo ar kitų kūno sričių odą.
„Vos pajutus pirmuosius viruso herpes simplex sukeltos pūslelinės požymius, reikia bėrimų vietas 3–5 kartus per dieną tepti acikloviro ar kitais antivirusiniais vaistais. Tinka ir cinko preparatai. Jeigu bėrimas išplinta ir dažnai kartojasi, reikėtų vartoti geriamus antivirusinius vaistus“, – teigia S. Kavaliauskienė.
