Jau įsivaizduoju, kokiais jį epitetais keikia tos moterys, kurios figūros priežiūrą laiko jas žeminančia vyrų užgaida, visai nederančia šiandieniniame lyčių lygybės ir emancipacijos amžiuje. Deja, jos smarkiai apsirinka, o pačios dėl to nukenčia labiausiai.
Figūros priežiūros salonas - nepagarba moterims?
Nors visą laiką tikėjau, kad Lietuva turėtų didžiuotis gražiomis, dailios figūros moterimis, vienas įvykis mane privertė susimąstyti. Kai Vilniuje atidariau figūros priežiūros saloną, iš senos pažįstamos sulaukiau ciniško kaltinimo: „Klientes verčiate mokėti didelius pinigus vien tam, kad jos šoktų pagal vyrų dūdelę, [...] kad savo kūnus pritaikytų prie vyrų formuojamų grožio stereotipų", ir taip toliau.
Tam pačiam žmogui užkliuvo net salono logotipas su dailiosios lyties siluetu apskritime, kur moteris jam rodėsi vaizduojama kaip „įpakuota prekė“.
Nesitikėjau, kad nieko bendro su panašiais kaltinimais neturintis prekinis ženklas gali sukelti tokią reakciją. Tai verčia sunerimti, kad šiandien visuomenėje iš tikro plinta labai jau iškreiptas kūno priežiūros ir sveikos gyvensenos reikalų supratimas.
„Kūniško“ pasaulio kraštutinumai
Apmaudu, tačiau nemaža dalis Lietuvos moterų iš tikrųjų mankštinasi ne tiek dėl savęs, kiek dėl svetimų akių ir vertinimų. Tai matyti net ir iš tiesioginių apklausų rezultatų. Iš vieno į rankas patekusio tyrimo sužinojau, kad vos 3,6% lietuvaičių sportuoja tam, kad padidintų savo savigarbą. Tai yra didelis neigiamas nuokrypis, kuomet lyginame mūsų piliečių fizinio aktyvumo motyvus su išsivysčiusių Skandinavijos ir Vakarų valstybių gyventojų motyvais: mums, skirtingai nei kitų šalių gyventojams, svarbiau, ką matys ir pasakys kiti, o ne ką apie save galvojame pačios.
Vietoje to, kad figūros priežiūrą laikytų įprasta sveiko ir kokybiško gyvenimo sąlyga, nemažai merginų pasiduoda žiniasklaidos pučiamai „skeletinės“ figūros karštligei, įsitraukdamos į sveikatai pavojingus eksperimentus vardan ekstremaliai liekno kūno.
Ši mirtina mada turi ilgą istoriją: nuo „flapper“ stilių įkūnijusios Louise Brooks trečiajame dešimtmetyje bei „heroino mergaitės“ Kate Moss praėjusio amžiaus pabaigoje iki Victorios Beckham ir Lindsay Lohan, „skeletinę“ figūrą sėkmingai propaguojančių mūsų dienomis. Prie šio nesveiko kulto prisideda ir kai kurios mūsų žvaigždutės.
Tai lemia, kad kita dalis moterų, dėl amžiaus ar antsvorio negalinčių arba nenorinčių dalyvauti šitame cirke, tikrąją figūros priežiūrą ima laikyti atgrasiu, jas žeminančiu dalyku, tad apskritai nesiryžta žengti nei žingsnio savo moteriškumo labui... Atsiranda net tokių, kurios jau atvirai - viešose nuomonių rubrikose - suabejoja, „ar reikia šiais laikais moteriai moteriškumo“. Argi tai ne absurdas?
Bene geriausiai šiuos du kraštutinumus atvėrė komentarai ir vertinimai, pažirę neseniai DELFI skelbtoje žinioje apie Danijoje rodomą „labiausiai moteris žeminančią TV laidą pasaulyje“. Net trečdalis balsavusiųjų portalo skaitytojų šiai laidos idėjai pritarė! Kiti, priešingai, piktinosi, kaip tik begalėjo, maskulinistiniu laidos scenarijumi, pagal kurį prieš laidos vedėjus vyrus nusirenginėja moterys, o šie atvirai dalinasi įspūdžiais ir kritika apie priešais akis matomą nuogą kūną.
Bet svarbiausia yra tai, kaip naujieną sureikšmino skaitytojai! Beveik neabejoju, kad jei atsirastų panaši laida Lietuvoje, ją žiūrinčių moterų būtų ne mažiau nei vyrų. Tik vienos tai darytų, kad dar geriau pažintų svetimus įgeidžius ir galėtų jiems pataikauti, kitos - iš pasipiktinimo ir pavydo, kad jų pačių figūra neatitinka šiandieninių „olialia nuotraukų“ formato...
Kada keisis požiūris?
Dėl nesveiko požiūrio į moters kūną kenčia pačios moterys. Visuomenėje sklando įsitikinimas, kad kūno mankšta ir figūros dailinimas yra tik kuo didesnio pasisekimo tarp vyrų siekiančių jaunų studenčių-manekenių reikalas. O likusi dalis moterių, kurioms figūros priežiūros pratimai duotų daugiausiai naudos, paliekama likimo valiai.
Dėl šios situacijos iš dalies galima kaltinti ir skylėtą valstybės sveikatos politiką, pagal kurią žmogaus sveikata prasideda ligoninėje, o ne mankštinantis ir palaikant fizinį aktyvumą. Kita vertus, kad pasikeistų pati sistema, pirmiausiai keistis turi mūsų pačių požiūris.
Jei ir toliau moterys savo kūno linijomis rūpinsis vien tik dėl vyrų akių, nesitikėkime nei visavertiškumo jausmo, nei tikros lyčių lygybės, nei pagarbos moteriai žiniasklaidoje ar TV ekranuose. Tuomet bus tik laiko klausimas, kada skandalingoji danų TV šou idėja bus realizuota ir Lietuvoje.
Tačiau jei apskritai pulsime smerkti kūno grožį, jei apkūnesnės ir vyresnės moterys bus paliktos likimo valiai ir sakys, kad figūros priežiūra yra vyrų užgaida, žeminanti mūsų orumą, taip tik toliau apgaudinėsime pačios save. Tiesa yra ta, kad nei vienai sveiko proto moteriai dar nepakenkė graži ir sveika figūra.
