Ligos protrūkiai
Tymais vis dažniau sergama dėl įsivyraujančio neigiamo požiūrio į skiepus. Per pastarąjį dešimtmetį Europoje smarkiai padaugėjo atsisakiusiųjų skiepytis (ne išimtis ir Lietuva), todėl žmonės vėl pasidarė imlūs įvairioms infekcinėms ligoms, tarp jų ir tymams.
„Ši liga vienu metu buvo beveik išnykusi, tačiau dabar dažniau sergama tymais, daugėja sergančių suaugusiųjų. Pastaraisiais metais vien tik mūsų skyriuje kasmet gydomi 5–7 suaugę ligoniai. Serga nuo tymų neskiepyti žmonės“, – teigia Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų I skyriaus vedėja gydytoja infektologė Rimantė Balčiūnaitienė.
Susirgimų tymais mastas Lietuvoje nėra toks didelis kaip kitose Europos šalyse. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Švedijoje, Stokholmo ir Upsalos miesto apylinkėse, pastaruoju metu buvo nustatyta per 10 tymų atvejų. O Šiaurės ir Rytų Anglijoje tymais susirgo daugiau kaip 100 žmonių. Be to, užregistruota per 100 įtariamų atvejų. Tokia tendencija pastebima nuo 2012 m. rudens. Beveik 40 proc. ligonių yra asmenys nuo 10 iki 19 metų. Dauguma jų yra neskiepyti.
Per tymų protrūkį Velse užregistruoti net 189 nauji tymų atvejai. ULAC duomenimis, tai yra daugiau negu per pastaruosius trejus metus.
Pernai Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse tymais susirgo per 8200 žmonių.
Dauguma jų buvo Prancūzijos, Rumunijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės gyventojai. Apie 80 proc. ligonių buvo neskiepyti. ULAC duomenimis, Lietuvoje taip pat mažiau skiepijama nuo tymų. Per pastaruosius dešimt metų skiepijimų skaičius sumažėjo 4,2 proc.
Kyla komplikacijų
Tymai – ūmi, labai užkrečiama virusinė infekcija.
„Pagrindinis tymų požymis – bėrimas, tačiau gali būti ir kitų: karščiavimas, sloga, kosulys, kvėpavimo takų ir akių junginės uždegimas“, – teigia gydytoja infektologė R. Balčiūnaitienė.
Ligonį paprastai po 2–3 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – veidą, vėliau rankas, liemenį, blauzdas, padus. Ligonis būna išbertas apie 3–4 dienas. Bėrimui nykstant, dar kurį laiką lieka rusva pigmentacija.
„Tymai plinta oro lašeliniu būdu. Jais lengva užsikrėsti nuo kito tymais sergančio žmogaus“, – aiškina gydytoja infektologė R. Balčiūnaitienė.
Iš infekuoto asmens tymų virusai išsiskiria per kvėpavimo takus 4–7 dienas nuo ligos pradžios. Apie 90–95 proc. žmonių, kontaktavusių su ligoniu, suserga.
Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl, nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais visame pastate – koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusai labai jautrūs ultravioletinei radiacijai, todėl lauke užsikrėsti tikimybė ypač maža.
„Vaikai tymais serga lengviau negu suaugusieji, nes vaikiškos ligos suaugusiems žmonėms yra pavojingesnės, – tvirtina infektologė. – Visi mūsų ligoninėje gydyti suaugę ligoniai pasveiko, tačiau tymai gali sukelti ir į labai sunkių komplikacijų.“
Dažniausios komplikacijos – plaučių uždegimas, gerklų pažeidimas, meningitas, akių uždegimas, miokarditas ir kt.
Apsaugo skiepai
Nuo tymų galima apsisaugoti pasiskiepijus.
„Vaikai iki aštuonių mėnesių amžiaus turi motinos suformuotą imunitetą, tačiau antraisiais gyvenimo metais reikėtų juos paskiepyti nuo tymų. Skiepytis rekomenduojama ir suaugusiesiems, jeigu jų neskiepijo vaikystėje ir jie dar nesirgę tymais“, – sako gydytoja R. Balčiūnaitienė.
Ypač svarbu pasiskiepyti prieš keliones į užsienį.
Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir 6–7 m. amžiaus. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus.
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirties priežasčių iš visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
