Neskuba gydytis
„Pavasarį jaunimas dažniausiai rengiasi netinkamai. Jei pašildo saulutė, tai dar nereiškia, kad lauke tikrai šilta. Dėl per lengvos, neadekvačios orams aprangos daug žmonių suserga sloga“, – aiškina Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėja gydytoja otorinolaringologė Edita Brazienė.
Sloga (rinitas) – sezoninė liga, kuria dažniau sergama pavasarį, rudenį, esant permainingiems orams, kai susilpnėjęs žmogaus imunitetas tampa imlesnis virusams, bakterijoms. Sloga dažniausiai užklumpa sušalus ar perkaitus, patekus į skersvėjį. Jai prasidėjus, kutena nosį, erzina jos gleivinę, dažniau čiaudima, teka išskyros, kol nosį visai užgula, ir tampa net sunku kvėpuoti. Žmonės neretai slogos nelaiko rimta liga, abejingai žiūri į pirmuosius jos simptomus ir neskuba gydytis.
„Eilinė sloga, kurią dažniausiai sukelia rino virusai, turėtų praeiti per septynias dienas, – teigia gydytoja E. Brazienė. – Pasireiškus pirmiesiems slogos simptomams galima vartoti įvairias liaudiškas priemones: gerti arbatas, mirkyti kojas karštame vandenyje su druska, daryti inhaliacijas. Tinka ir lašai nuo slogos, tačiau juos reikėtų lašinti ne ilgiau kaip septynias dienas, nes ilgiau vartojant nosies gleivinė gali prarasti gebėjimą susitraukti.“
Neretai žmonės perka lašus nuo slogos nekreipdami dėmesio į jų sudedamąsias dalis. Dauguma vienu metu vartoja kelis vaistus, kurių pavadinimai skirtingi, bet veiklioji medžiaga ta pati: žmonėms atrodo, kad vartoja kitą vaistą, o iš tiesų – tą patį.
Gresia komplikacijos
Jei sloga nepraeina per septynias dienas, reikia kreiptis į gydytoją, nes gali vystytis sinusitas ar kitos komplikacijos. Be to, anksčiausiai pradedančios žydėti pušys gali sukelti alerginę slogą. Tikslią diagnozę ir jos priežastis nustatys tik specialistas.
„Į slogą reikia žiūrėti kaip į labai rimtą ligą. Kai ji nekvalifikuotai gydoma ar visai negydoma, gresia sunkios komplikacijos. Viena tokių – sinusitas. Baisiausia, kai jis užleidžiamas“, – perspėja gydytoja E. Brazienė.
Sinusai – tarsi oro pripildytos pagalvės, iš vidaus padengtos gleivėta plėvele. Jų yra kauluose aplink nosį, akis ir skruostų srityje. Gleivių perteklių sinusai nusausina pro kanalą, vedantį į nosies ertmę. Sergant sloga, šis siauras kanalas gali užsikimšti, dėl infekcijos gleivės supūliuoja.
Išsivysčius sinusitui, išskyros iš nosies būna pūlingos. Susikaupęs pūlingas sekretas, užsikimšus kanalui, neturi kur nutekėti, todėl gali pasiekti smegenis, patekti į akiduobę.
„Kai sloguojant patinsta viršutiniai akių vokai – tai labai rimtas signalas, kad vystosi komplikuotas sinusitas. Tokiais atvejais nepakanka šeimos gydytojo konsultacijos – būtina kreiptis į ausų, nosies, gerklės ligų specialistą, kuris skirs reikalingą gydymą“, – pataria otorinolaringologė E. Brazienė.
Sloga, iš pirmo žvilgsnio atrodanti visai nekalta ir nerimta liga, jei komplikuojasi, gali baigtis labai skaudžiai. Per gydytojos E. Brazienės daugiau kaip dvidešimt metų darbo praktiką buvo du atvejai, kai vaikai mirė dėl užleisto komplikuoto sinusito.
„Tėvai nepastebėjo grėsmingų slogos, peraugusios į sinusitą, komplikacijų simptomų, per vėlai kreipėsi į medikus, todėl išgelbėti mažylių gyvybių nepavyko – išsivystė kraujo užkrėtimas, smegenų abscesas, plaučių uždegimas“, – apgailestauja gydytoja.
Be jau minėtų ligų, slogos komplikacijos gali būti ir meningitas, nazofaringitas (ypač vaikams), laringitas, gerklų uždegimas, bronchitas, pneumonija.
Užkrečia kitus
Varginant slogai, kitiems peršalimo ligų simptomams žmonės dažnai griebiasi paracetamolio, bet piktnaudžiavimas juo gali baigtis inkstų, kepenų nepakankamumu.
„Neretai išgirstu, kad pacientai paracetamolio gėrė savaitę ar ilgiau, tačiau jį galima vartoti vieną tris dienas. Jei temperatūra nekrinta, reikia kreiptis į specialistą ir ieškoti priežasčių, kodėl taip yra, o ne be saiko gerti šį vaistą,“ – ragina gydytoja.
Kartais, kai infekcija yra bakterinė, gydymui prireikia ir antibiotikų (virusų antibiotikai neveikia). Vartojami ir įvairūs purškiamieji nosies vaistai. Žmonės kartais baiminasi ir vengia purkšti kortikosteroidus – hormoninius purškalus, tačiau, gydytojos teigimu, baimintis nereikėtų, nes jie veikia tik nosyje, o į bendrą organizmo apykaitą nepatenka.
Gydytoja perspėja: jei žmogus karščiuoja, sloguoja, skruostų srityje jaučiamas veržimas, tempimas, jokiu būdu negalima šildyti skaudamų vietų, nes sekretas gali išplisti į kitas sritis.
„Sloga – užkrečiama liga, plintanti oro lašeliniu būdu, todėl ligonis turėtų likti namie, kad neužkrėstų kitų, ir gydytis, nes gali kilti komplikacijų. Tačiau jei tokios galimybės nėra, sloguojantis žmogus turi dėvėti nosies ir burnos kaukę, kad virusų – slogos sukėlėjų – nedalintų kolegoms“, – teigia otorinolaringologė E. Brazienė.
Svarbi profilaktinė priemonė yra higiena – būtina dažnai plautis rankas.
Gydytoja pataria stiprinti po žiemos nusilpusį imunitetą, kad jis sugebėtų įveikti užklupusią slogą. Mityba turi būti visavertė, patartina daugiau valgyti citrusinių vaisių, vartoti medų, imbierus, išgerti polivitaminų.
Liaudiškos priemonės
MORKŲ, ČESNAKŲ SULČIŲ IR AUGALINIO ALIEJAUS MIŠINYS. Sumaišykite morkų sultis ir augalinį aliejų lygiomis dalimis, įlašinkite keletą lašų česnakų sulčių. Mišinio lašinkite į nosį keletą kartų per dieną.
ALAVIJŲ, MEDAUS IR ALIEJAUS MIŠINYS. Sumaišykite po šaukštelį alavijų sulčių, medaus ir alyvų aliejaus. Mišinį pakaitinkite (nuolat maišydami) karšto vandens vonelėje, kol susidarys vienalytė masė. Mišinio lašinkite į nosį 3–5 kartus per dieną po 1 lašą.
VAISTINIŲ AUGALŲ INHALIACIJOS. 2 šaukštus džiovintų pušų pumpurų užpilkite stikline verdančio vandens, 20 minučių pakaitinkite verdančio vandens vonelėje, tuomet nukelkite nuo viryklės ir pakvėpuokite karštais garais.
VONELĖ KOJOMS. Vakare, prieš eidami miegoti, pamirkykite kojas karštoje sodos, druskos ir garstyčių vandens vonelėje, tada nakčiai patepkite kojų padus jodu ir apsimaukite šiltas kojines.
Verta žinoti
Nosį šnypšti reikia kiekvieną šnervę atskirai, antrąją tuo metu užspaudžiant. Negalima šnypšti abiejų iš karto, nes infekcija gali patekti į viduriniąją ausį ir sukelti uždegimą.
