Lūžių grėsmė

Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga: mažėja žmogaus kaulų tankis ir masė, todėl jie tampa trapesni, padidėja lūžių rizika. 

„Susirgti osteoporoze gali bet kokio amžiaus žmonės, bet liga dažniau užklumpa moteris pomenopauziniu periodu, o vyresniame amžiuje dėl senatvinio kaulų trapumo osteoporozė panašiai vargina tiek moteris, tiek vyrus“, – teigia Respublikinės Kauno ligoninės Reumatologijos skyriaus vedėja gydytoja reumatologė Joana Dambrauskienė.

Osteoporozę gali sukelti daug priežasčių. Didelę įtaką turi rizikos veiksniai: mitybos sutrikimai, maža kūno masė, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, besaikis kavos vartojimas, fizinis pasyvumas, ilgalaikis kalcio, vitamino D trūkumas, kai kurių vaistų (kortikosteroidų) šalutinis poveikis.

„Reikėtų pagalvoti: gal kas nors iš šeimos narių praeityje dėl atrodė visiškai lengvo griuvimo, nedidelės traumos yra patyrę kaulų lūžių. Paveldimumas – vienas iš osteoporozės rizikos faktorių, todėl esant jo galimybei reikėtų išsitirti, ar neretėja kaulai“, – pataria reumatologė.

Osteoporozės rizikos veiksnius visų pirma turėtų įvertinti šeimos gydytojas. Yra tam tikros medikų naudojamos skaičiuoklės, kurios padeda numatyti kaulų lūžių riziką dešimčiai metų.

Besimptomė pradžia

„Osteoporozę gali sukelti ir kai kurios lėtinės ligos, – aiškina gydytoja J. Dambrauskienė. – Tai gali nutikti bet kokiame amžiuje, ypač sergant sisteminėmis reumatologinėmis, endokrininėmis ligomis, esant virškinimo sutrikimų.“

Antrinė osteoporozė (sukelta kitų ligų, šalutinio vaistų poveikio) sudaro maždaug 20 procentų visų osteoporozės atvejų.

Osteoporozės rizika didesnė vyrams, kuriems atlikta prostatos vėžio operacija, buvo gydyti hormonais, yra išsivysčiusi lytinių liaukų patologija.

Ligos pradžioje žmogus paprastai nejaučia jokių simptomų, nes vadinamasis kaulų vagis tyliai dirba juodą darbą. Kartais vargina nespecifiniai požymiai: juosmens skausmas, naktinis mėšlungis, raumenų silpnumas, apatinės krūtinės dalies skausmas, mažėja žmogaus ūgis, formuojasi kupra ir skauda kaulus. Neretai žmogus nekreipia dėmesio į tokius simptomus ir įtaria ligą tik jau lūžus kaului.

Pasak gydytojos reumatologės, jei lūžta kaulas nedidelės traumos metu, kai nukrintama iš kūno aukščio ir lūžti niekas lyg ir neturėtų, dažniausiai kaulo tankis jau būna gerokai pakitęs.

Kalcio ir vitaminų stygius

Sergant osteoporoze labai svarbu visavertiškai maitintis, pakankamai judėti ir stiprinti raumenis – tuomet ir lūžiai grės rečiau.
Kaulams reikalingas kalcis ir vitaminas D3, kurių ne visada pakankamai gaunama iš maisto.

Būna, kad žmogus valgo daug įvairių kalcio turinčių produktų, bet organizmas nesugeba pasisavinti šios mineralinės medžiagos. Kalcio pasisavinimas gali būti sutrikęs dėl lėtinių žarnyno ligų, vitamino D3 trūkumo, dėl hiperaktyvios arba nepakankamai aktyvios skydliaukės veiklos, lytinių hormonų veiklos sutrikimų.

Pastaraisiais metais atliekami tyrimai rodo, kad kalcio ir vitamino D3 trūksta daugeliui žmonių. Šių medžiagų stygius organizme, pasak J. Dambrauskienės, lemia osteoporozės vystymąsi. Geriausia kalcio ir vitamino D3 gauti natūraliai – su maistu, bet jei to nepakanka, reikia šių medžiagų naudoti papildomai.

„Sergantieji osteoporoze turėtų būti atsargesni, pasisaugoti bet kokių griuvimų, sutrenkimų. Kuo žmogus bus atsargesnis, tuo mažiau bėdų jį ištiks“, – mano gydytoja.

Osteoporozei gydyti yra daug šiuolaikinių vaistų, jie parenkami kiekvienu konkrečiu atveju. Vienoki skiriami tiems ligoniams, kurie gali judėti, vaikščioti, kitokie – tiems, kurie dėl jau įvykusių traumų gali tik gulėti.

„Į mūsų Reumatologijos skyrių dažniausiai patenka ligoniai dėl sudėtingesnių atvejų. Tenka gydyti pacientus, dėl kaulų lūžio kamuojamus skausmo sindromo, kurio nepavyko įveikti poliklinikoje, ar sergančius reumatologinėmis, uždegiminėmis ligomis, dėl kurių sukeltos osteoporozės ligoniai patiria kaulų lūžius“, – aiškina skyriaus vedėja J. Dambrauskienė.