Antibiotikus galėjo tinkamai įvertinti Antrojo pasaulinio karo metais, kai gydytojai išgelbėjo milijonus sužeistų karių gyvybių. Žmonės nustojo mirti nuo žaizdų infekcijų!

Ar verta kalbėti, kad antibiotikai tapo ištikimais gydytojų pagalbininkais kovojant už pacientų gyvybę? Kelios kartos išaugo su antibiotikais, priprato prie to, kad šie vaistai padeda, ir - ėmė daryti paplitusią klaidą, paskirdamos sau gydymą savarankiškai.

Paprastai gydytojai paskiria gydymą antibiotikais, kai pacientui patvirtinta bakterinė infekcija. Būtent dėl šios priežasties jokiais būdais negalima sau „pasiskirti“ antibiotikų esant nedidelei slogai arba gerklės peršėjimui, atsiradusiems po rudeninio pasivaikščiojimo.

Galbūt jums pavyktų išsivaduoti nuo ligos simptomų, tačiau banali sloga užsitęsusi gali virsti nemalonia problema, kaip ir lengvas kosulys. Būtina žinoti: antibiotikus skiria tik gydytojas, reikia laikytis jo nurodymų dėl vaisto vartojimo. Priešingu atveju gali atsirasti organizmo pasipriešinimas arba atsparumas vienam ar kitam antibiotikui.

Atitinkamai, būtent tai yra pagrindinė vadinamojo antibiotikų „neefektyvumo“ priežastis. Savigydos mėgėjai šią problemą sukelia patys.

Šalutiniai poveikiai

Be to, netinkamas antibiotikų vartojimas gali pasireikšti įvairiais šalutiniais poveikiais. Net praktiškai sveikiems vaikams antibiotikai gali sukelti pykinimą, sausumo pojūtį burnoje, skrandžio diskomfortą. Tai susiję su neigiamu antibiotiko poveikiu žarnyno mikroflorai ir galimu disbakteriozės išsivystymu. Prisiminus tai, kad kone aštuoniasdešimt procentų žmogaus imuniteto „gyvena“ žarnyne (čia gaminasi būtinos tvarkingam imuninės sistemos darbui medžiagos), nesunku įsivaizduoti, kokios gali būti pasekmės.

Gyva apsauga

Galimo antibiotikų šalutinio poveikio minimalizavimui gydytojai nuo pat pirmosios dienos paskiria priemones, palaikančias žarnyno mikroflorą - probiotikus. Pats terminas „probiotikai“ (pro - už, bios - gyvenimas) yra „antibiotiko“ antonimas. Specialistai pabrėžia, kad probiotikai padeda gamintis baltymui imunoglobulinui, o tai teigiamai veikia žmogaus imuninės sistemos darbą ir svarbu ne tik geriant antibiotikus, bet ir atgaunant jėgas po ligos.

Svarbiausia, ką būtina prisiminti visiems: antibiotikai yra sunkioji artilerija ir gali būti taikomi ne dažniau nei vieną kartą per pusę metų, kitaip organizmas pripras ir reikalaus vis stipresnių antibiotikų, kurie, be abejo, turės daug šalutinių poveikių. Jie kenks virškinamajam traktui, imuninei sistemai, vystysis disbakteriozė. Todėl patiems savarankiškai gydytis antibiotikais neleistina. Jei manote, kad organizmas negali susidoroti su liga pats, kreipkitės į gydytoją ir vartokite tik jo paskirtus vaistus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (81)