Pirties nauda. Kaitinimasis pirtyje ne tik padeda atsipalaiduoti, valo organizmą, bet ir gelbsti nuo įvairių ligų. Pirtyje kūno temperatūra pakyla iki 38 °C, o prakaitavimas yra vienas natūralių kūno sveikimo procesų. Pirties procedūros stiprina imuninę sistemą, yra nepamainomas vaistas nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų. Sergant šiomis ligomis rekomenduotina garinantis ant įkaitusių akmenų užlašinti eukaliptų aliejaus. Nereikėtų pirtyje būti ilgiau nei 10–15 minučių. Paskui patariama išeiti į kitą patalpą, atsigaivinti stikline vandens.
Vitaminai – ligų priešai. Labiausiai imuninę sistemą stiprina vitaminai A, C, E. Jų gausu pomidoruose. Vitamino A turi morkos, špinatai, moliūgai, brokoliai, sviestas, kepenys, žuvų taukai. Vitamino E apstu migdoluose, sėlenose, saulėgrąžose ir aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, grikiuose, kviečių gemaluose, avokaduose.
Vitamino C – erškėtuogėse, citrusiniuose vaisiuose, spanguolėse, raugintuose kopūstuose, obuoliuose, svarainiuose, kiviuose, paprikose, šaltalankiuose. Imuninei sistemai svarbūs mikroelementai – cinkas, geležis, selenas. Cinko gausu liesoje mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, kiaušiniuose.
Geležies – mėsoje, kepenyse, petražolėse. Seleno – jūros gėrybėse, saulėgrąžose ir moliūgų sėklose, žuvyje. Susilpnėjus imuninei sistemai reikėtų vengti sunkiai virškinamo maisto: riebios mėsos, rūkytų, konservuotų produktų, dešrelių, pusgaminių, greitojo maisto. Juose nėra organizmui reikalingų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Imuninę sistemą silpnina cukrus, todėl jo vartoti reikėtų mažiau.
Saugo augalai. Yra nemažai augalų, turinčių bakterijas ir virusus naikinančių medžiagų, vadinamųjų fitoncidų. Jų yra česnakuose, svogūnuose, krienuose. Fitoncidų turintys augalai padeda organizmui gintis nuo ligų sukėlėjų. Minėtas daržoves galima valgyti ar pakvėpuoti tarkuoto česnako, svogūno ar krienų košele. Fitoncidus išskiria ir kambarinės gėlės. Kur kas mažiau mikrobų ore tose patalpose, kuriose auga citrusiniai augalai, rozmarinas, mirta, pelargonija, alijošius, margalapė difenbachija. Antiseptinių savybių turi Australijoje augančių arbatmedžių eterinis aliejus, jį galima naudoti inhaliacijoms.
Nosies higiena. Nosis atsakinga už tai, kad į plaučius patektų švarus ir šiltas oras, tačiau kvėpuojant smarkiai dulkėtu ar mikrobais užterštu oru nosies gleivinė nespėja susidoroti su šiais organizmo teršėjais, todėl būtina nosį išplauti. Ši procedūra kiekvienam žmogui turėtų tapti kasdiene higienos priemone. Kasdien plaudami nosį galime išvengti ne tik slogos, bet ir gripo, kitų infekcijų sukeliamų ligų. Nosį plauti patariama jūros druskos tirpalu: pusei litro šilto vandens reikia vieno šaukštelio jūros druskos. Druskos tirpalas mažina patinimą, be to, jūros druskoje yra jodo, kuris naikina žalingas bakterijas, virusus.
Druskingą tirpalą galima pasigaminti ir iš paprastos druskos: į stiklinę šilto vandens reikia įberti pusę šaukštelio druskos, tiek pat sodos ir įlašinti lašelį jodo. Nosiai skalauti labai tinka ir įvairūs žolelių antpilai: ramunėlių, šalavijų, jonažolių, eukaliptų, medetkų.
Plauti nosį patartina ir profilaktiškai, ir jau susirgus sloga. Patogiausia procedūras atlikti vonioje, stovėti pasilenkus. Kvėpuojant pro burną savitaka bėgantis skystis pilamas į vieną šnervę, o išbėgti turi iš kitos. Paskui pilama pro kitą šnervę.
Kvėpavimo galia. Taisyklingas yra kvėpavimas pro nosį. Reikia stengtis kvėpuoti giliai, kad kuo daugiau oro patektų į plaučius ir kad kuo daugiau iškvėpdami galėtume pašalinti nereikalingų dujų iš organizmo. Kai esame sveiki, savo kvėpavimo nejaučiame, tačiau užpuolus slogai ar sinusitui ar kai nosis užgulta dėl kitų priežasčių, žmogus savaime ima kvėpuoti pro burną. Tada normalus kvėpavimas sutrinka, nes į plaučius patenka šaltas oras, galintis sukelti kvėpavimo takų uždegimą. Pro burną kvėpuoti ypač pavojinga sergantiesiems lėtinėmis ligomis, pvz., astma, nes liga gali paūmėti.
Prieskoniai... nuo peršalimo. Žiupsnelį ciberžolių pakaitinkite keptuvėje ir kvėpuokite garais. Procedūrą kartokite kas porą valandų. Jei skauda gerklę, skalaukite ciberžolių tirpalu: į stiklinę vandens įberkite du žiupsnelius ciberžolių ir du žiupsnelius druskos. Peršalus, kosint veiksmingai padeda prieskonių arbata: pusę šaukštelio imbierų miltelių, po žiupsnelį maltų gvazdikėlių, cinamono, kardamono užpilkite verdančiu vandeniu ir virkite 10 min. ant mažos ugnies. Nerekomenduotina perdozuoti, nes gali padažnėti širdies plakimas.
Tinkamai rengtis. Specialistai pataria aktyviau judant žiemą dėvėti apatinius iš poliesterio ar polipropileno, o ant jų apsivilkti medvilninį, vilnonį ar kitą gerai drėgmę sugeriantį drabužį. Taip apsirengę neperšalsite, nes prakaitas lengvai praeis per pirmąjį drabužių sluoksnį ir susikaups antrajame – prie kūno glausis sausi apatiniai.
Kojoms – karštos vonelės. Avint netinkamą avalynę greitai sušąla kojos, o tada šąla ir visas organizmas. Sušalusias, sušlapusias kojas svarbu kuo greičiau sušildyti, kad vėl normalizuotųsi kraujotaka. Labai veiksminga garstyčių vonelė. 15 l karšto vandens reikia šaukšto garstyčių miltelių arba 6–7 garstyčių trauklapių. Kojas mirkykite 10 min. Po procedūros išgerkite arbatos ir gulkite į lovą.
