Trejus metus truksiantis projektas „Mylintys gyvenimą“ suteiks galimybe nemokamai pasinaudoti profesionalia onkopsichologų pagalba.
Sutrumpina laiką ligoninėje
Moterys onkologinėmis ligomis serga dažniau nei vyrai. Ne kiekviena įstengia sunkią žinią priimti nepalūždama. Įveikti stresą, įtampą, pagerinti gyvenimo kokybę susidūrus su liga gali padėti profesionali psichologinė pagalba.
Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad profesionali psichologinė pagalba mažina emocinę įtampą, nerimo bei depresijos simptomus, nuovargį, pagerina sergančiųjų gyvenimo kokybę, padeda kontroliuoti skausmą, taip pat sutrumpina pacientų buvimo ligoninėje laiką.
Onkologiniams ligoniams įveikti ligą ir jos padarinius padeda Onkopsichologijos ir komunikacijos centro psichologai. Šis centras – viena pirmųjų Lietuvoje organizacijų, teikiančių profesionalią onkopsichologinę pagalbą sergantiems ir sirgusiems onkologine liga pacientams bei jų artimiesiems.
Centro specialistai padeda gerinti ligonių, jų artimųjų gyvenimo kokybę, psichosocialinę adaptaciją bet kuriuo ligos etapu – diagnozės, gydymo, remisijos, ligos atsinaujinimo, paliatyvios būklės.
Pirmoji socialinė iniciatyva
Onkopsichologijos ir komunikacijos centras kartu su bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“ ėmėsi įgyvendinti trejus metus truksiantį projektą „Mylintys gyvenimą“. Individualus konsultavimas, krizių intervencija, psichologinė pagalba telefonu, meno terapija – šios paslaugos bus teikiamos nemokamai.
„Onkopsichologijos sritis – dar labai nauja Lietuvoje. Meno terapija suteikia galimybę onkologiniam ligoniui įvardinti bei išreikšti su liga susijusius jausmus, bendrauti su panašios patirties turinčiais žmonėmis, ieškoti stiprybės ir palaikymo šaltinių bei mokytis gyventi svarbiausiu laiku – čia ir dabar. Pokalbis su specialistu gali išsklaidyti dažnai baime paremtas mintis, padėti prisitaikyti esamoje situacijoje bei pašalinti psichologines kliūtis, kurios trukdo sveikti“, – teigia Onkopsichologijos ir komunikacijos centro psichologė Sandra Birbilaitė.
„Mylintys gyvenimą“ – tai pirmoji tokio pobūdžio socialinė iniciatyva Lietuvoje, kada padedant onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms kuriamos meno terapijos ir psichologinės pagalbos programos.
Pasak S. Birbilaitės, įgyvendindami šią iniciatyvą psichologai pasitelkė dailę, muziką, fotografiją, vaidybą ir parengė specialius 10 seansų terapijos kursus vėžiu sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems.
Per meno išraiškos priemones suteikiama galimybė aptarti specifinius onkologine liga sergančių moterų išgyvenimus, susijusius su kūno pokyčiais, seksualumu, moteriškumu, vaisingumu.
Burs virtualią bendruomenę
Vasarą prasidėjęs projektas startavo Vilniuje, bet kitais metais kursai bus organizuojami Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Viso projekto metu onkopsichologės konsultuos ir telefonu – tokia pagalba bus pasiekiama iš bet kurios Lietuvos vietovės. Šia galimybe galės pasinaudoti gulintys, sunkiai vaikštantys, neįgalūs, paliatyvūs pacientai.
„Programos tikslas – grąžinti gebėjimą džiaugtis gyvenimu net sergant onkologine liga“, – tvirtina psichologė S. Birbilaitė, su onkologiniais ligoniais dirbanti jau septynerius metus.
Meno terapija vėžiu sergantiems žmonėms padeda geriau pažinti ir suprasti save, gali padėti ramiau jaustis. Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 189 vėžiu sergantys ligoniai. Paaiškėjo, kad 65 proc. jų išgyvena vidutinio ir aukšto lygio stresą. Įtampą kelia pati žinia apie onkologinę ligą, nežinomybė dėl ateities, nerimas dėl gydymo ir jo efektyvumo, gresiantys pokyčiai šeimoje, įprastos dienotvarkės pasikeitimas.
Medikai tvirtina, kad laiku ligą diagnozavus galima išgelbėti devynis iš dešimties sergančiųjų. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai su liga kovoja visa komanda: medikai, psichologai, pacientas ir jo artimieji.
„Mane žavi vėžiu sergančių žmonių stiprybė. Dažnas jų iš tiesų jau išmoko branginti kiekvieną akimirką, džiaugtis paprastais kasdieniais stebuklais. Tačiau, kaip ir visiems, jiems pasitaiko sunkių momentų. Mūsų užduotis – padėti, kad šie žmonės neliktų vieniši, laiku sulauktų pagalbos“, – sako S. Birbilaitė.
Specialiai projektui sukurta socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „Mylintys gyvenimą“. Čia buriama virtuali ligonių, jų artimųjų bendruomenė, skelbiama informacija apie programą, artimiausius užsiėmimus, publikuojami psichologiniai straipsniai.
Faktų kalba
Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio atvejų, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies ir kraujagyslių ligų. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir nesveika mityba, tabako bei alkoholinio vartojimas, stresas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose teigiama, kad mažiausiai 150 min. per savaitę aktyvios fizinės veiklos tiems, kam daugiau nei 18 metų, sumažina riziką susirgti bet kuria neužkrečiamąja liga, netgi vėžiu. Vaikams nuo 5 iki 17 metų aktyviai sportuoti per savaitę reikėtų ne mažiau nei 1 valandą.
Vėžio atsiradimo priežastys nėra aiškios. Rizikos veiksnių daug: rūkymas, netinkama mityba, aplinkos užterštumas, elektromagnetinė spinduliuotė, infekcija, fizinio aktyvumo stoka, alkoholio vartojimas. Taip pat ir paveldimumas. Žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Tai gaubtinės žarnos, krūties, kiaušidžių, prostatos, plaučių vėžys.
Paveldimi yra ne patys navikai, bet polinkis jais sirgti, susijęs su sutrikusių (mutuotų) genų paveldėjimu. Žmonės, kurių artimieji sirgo minėtomis onkologinėmis ligomis, laikomi linkusiais susirgti vėžiu. Jiems gali būti atlikti genetiniai tyrimai ir nustatyti pakitę atitinkami genai. Ne kiekvienas žmogus, kurio giminėje buvo ar yra sergančiųjų vėžiu, būtinai susirgs onkologine liga.
