Apie šią pavojingą ligą kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos Infekcinių ir uždegiminių odos bei gleivinės ligų sektoriaus vadove gydytoja dermatovenerologe dr. Vesta Kučinskiene.
Ar daugėja sergančiųjų žvyneline? Kas dažniau serga – vyrai ar moterys?
Žvynelinė – dažna lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti odą ir sąnarius. Ja serga apie 3 proc. gyventojų, vienodai dažnai moterys ir vyrai. Žvynelinės priežastys nėra žinomos, jai atsirasti turi įtakos genetiniai veiksniai. Ligos eigą dažnai pasunkina infekcija, žalingi įpročiai, stresas, nuolatinė įtampa, prisidėjusios gretutinės ligos (kardiovaskulinės, sąnarių, cukrinis diabetas, depresija) ir dėl jų vartojami vaistai.
Kaip pasireiškia žvynelinė?
Kadangi sergant žvyneline paviršinės odos ląstelės ypač greitai dauginasi, oda pasidengia pleiskanomis, žvynais. Pagrindiniai žvynelinės bėrimai – tai raudonos spalvos papulės ir plokštelės, dažniausiai atsirandančios ant alkūnių, kelių, kojų ir rankų tiesiamųjų paviršių, plaukuotoje galvos odoje. Žvynelinės bėrimai paprastai neniežti, tačiau jei labai išplitę, uždegimas stiprus, gali ir niežėti. Beveik pusei visų žvyneline sergančių žmonių atsiranda nagų pažeidimų.
Kokios gali kilti šios ligos komplikacijos?
Sergant žvyneline 5–7 proc. ligonių pažeidžiami sąnariai: dažniau rankų ir kojų tarppirštakauliniai, klubų kryžmens ir kt. Pažeistus sąnarius skauda, jie sutinsta, parausta, sutrinka jų funkcija. Kitos retesnės žvynelinės komplikacijos – visos kūno odos uždegimas (eritrodermija) ar išplitusi pustulinė žvynelinė. Šiais sunkiais atvejais pacientai per pažeistą odą netenka daug vandens, baltymų, gali prisidėti antrinė odos infekcija, todėl pacientai turi būti gydomi stacionare, stebima jų būklė.
Kaip prižiūrėti odą sergant žvyneline? Ar mityba turi įtakos ligai?
Žvynelinę dažnai lydi metabolinis sindromas – tai nutukimas, padidėjęs lipidų bei cukraus kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis. Todėl pacientams rekomenduojama nevalgyti riebiai, saldžiai, aštriai. Ypač svarbu nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Svarbu skatinti pacientų aktyvumą, bendravimą su aplinkiniais, padėti nenusivilti.
Sergant žvyneline svarbu dažnai drėkinti odą emoliantais, nesikasyti, nedirginti šiurkščiais drabužiais, prausimosi priemonėmis. Po vonios ar dušo odą reikia patepti minkštinamuoju kremu, losjonu. Esant galvos odos žvynelinei, netinka trinkti plaukus karštu vandeniu, džiovinti karštu oru, nes tai dar labiau paskatina odos sausumą ir pleiskanojimą.
Iš pradžių patartina naudoti keratolitinius šampūnus, vėliau, sumažėjus pleiskanojimui, tinka įprastinis nedirginantis šampūnas. Rekomenduojama dėvėti patogius, laisvus natūralaus audinio drabužius, vengti sintetinių, kurie skatina prakaitavimą. Natūrali saulės šviesa taip pat gydo žvynelinės bėrimus, tik nereikia pamiršti, kad per ilgai ir nesaugiai užsibuvus saulėje galima sulaukti žalingo jos poveikio.
Koks gydymas taikomas?
Žvynelinės gydymas priklauso nuo ligos stadijos, pažeidimų išplitimo, vietos, ligonio amžiaus, gretutinių ligų. Lengvesnei žvynelinei gydyti skiriami vietinio poveikio vaistai (keratolitikai, gliukokortikoidai, vitamino D3 preparatai), gydoma ultravioletiniais spinduliais. Dažnai to užtenka, kad liga būtų suvaldyta. Tačiau gydyti sunkesnę žvynelinę, kuri būdinga maždaug 20 proc. sergančiųjų, vietinių vaistų bei fototerapijos dažnai nepakanka, todėl skiriamas sisteminis gydymas imunosupresiniais vaistais, sintetiniais retinoidais, taikoma fotochemoterapija.
Dalis pacientų, deja, serga sisteminiams vaistams atsparia ligos forma ar tiesiog šių vaistų netoleruoja. Ilgalaikis gydymas standartiniais vaistais gali turėti toksinį poveikį. Tobulėjant mokslui vis daugiau sužinoma apie žvynelinės išsivystymą, jį lemia kaskada imuninių reakcijų. Ligos kilmėje, raidoje dalyvauja aktyvuotos imuninės ląstelės (T limfocitai), atpalaiduojančios citokinus (grupę baltyminių medžiagų, koordinuojančių imunines reakcijas), kurie skatina uždegimą, stimuliuoja ir pagreitina raginių odos ląstelių dauginimąsi. Šiam imuniniam procesui pristabdyti sukurti ir sėkmingai pradėti naudoti biologiniai vaistai.
Biologinis gydymas skiriamas sunkia žvyneline sergantiems pacientams, kuriems anksčiau taikyti tradiciniai gydymo metodai nepadėjo, kruopščiai įvertinant gydymo naudą ir riziką, nes vartojant biologinius preparatus gali atsinaujinti tuberkuliozė arba suaktyvėti ligos, kurių priežastis – sutrikęs imuninis atsakas.
Lietuvoje šiuo metu yra registruoti keturi biologiniai vaistai žvynelinei gydyti – tai etanerceptas, infliksimabas, adalimumabas ir ustekinumabas. Šių vaistų injekcijos į raumenis, po oda ar į veną skiriamos kartą kas savaitę arba kas dvi, arba kas kelis mėnesius, nelygu, koks vaistas pasirinktas. Biologiniai preparatai neišgydo žvynelinės, tačiau veiksmingai sumažina jos simptomus, pagerina gyvenimo kokybę. Biologiniai vaistai gali būti naudojami vieni arba derinami su kitais vaistais.
