Įpročių įkaitai
Akys – itin jautrus žmogaus organizmo „mechanizmas“. Jų negalavimus dažnai sukelia akių pervargimas ar paprasčiausiai regos higienos taisyklių nesilaikymas: netaisyklingas skaitymas ar rašymas (per mažas atstumas iki objekto), netinkamas patalpos ir darbo vietos apšvietimas, ilgas darbas kompiuteriu, besaikis televizoriaus žiūrėjimas, ilgas ir įtemptas vairavimas.
Rodos, paprasti dalykai, kuriuos pakeisti nesudėtinga, tačiau įpročiai dažnai būna stipresni už mus. Akys ne taip greitai pavargtų, nenusilptų, jeigu būtų skiriama laiko akių mankštai ir taisyklingam darbo bei poilsio režimui, maiste netrūktų vitaminų ir mineralinių medžiagų, reikalingų akims.
Šiais laikais vis daugiau žmonių kiaurą dieną sėdi prie kompiuterių, todėl daugėja ir regėjimo problemų. Žiūrint į vieną tašką iš arti, pavyzdžiui, į kompiuterio monitorių, akių raumenys įsitempia, per ilgą laiką nusilpsta ir gali išsivystyti trumparegystė arba sausų akių sindromas. Pastarąjį medikai vadina civilizacijos liga.
Žmonės, kuriems pasireiškia sausų akių sindromas, pirmiausia skundžiasi gausiu ašarojimu, sausumo ar akių braižymo pojūčiu, deginimu, niežuliu, paraudimu. Sergantieji teigia, kad akys tarsi pripiltos smėlio, pablogėja regėjimas. Šio negalavimo priežastys – ilgas knygų skaitymas, darbas kompiuteriu ar su brėžiniais, dokumentais, besaikis televizoriaus žiūrėjimas.
Rizika susirgti sausų akių sindromu kyla ir tiems žmonėms, kurie dirba kondicionuojamose patalpose. Taip pat įtakos ligai turi aplinka: dulkės, dūmai, sausas oras.
Civilizacijos laimėjimų neatsisakysime, darbo specifikos taip pat nepakeisime, tačiau kiekvienas galime sau padėti. Oftalmologai pastebi, kad jų pagalbos neretai prireikia tiems žmonėms, kurių pagrindinis „darbo įrankis“ – akys. Į akių ligų gydytojus dažniau nei kitų profesijų atstovai kreipiasi vairuotojai, informacinių technologijų specialistai, finansininkai, mokslininkai, dizaineriai, žurnalistai, valstybinių įstaigų atstovai, bibliotekininkai bei studentai. Tokias medikų išvadas patvirtina ir įvairių apklausų, tyrimų duomenys.
Žmonės, kurių darbinė veikla itin vargina akis, turėtų labiau nei kiti rūpintis savo regėjimu, laikytis darbo ir poilsio režimo, reguliariai apsilankyti pas oftalmologą ir pasitikrinti akis.
Regėjimui kenkia ir ultravioletiniai saulės spinduliai. Jie degina akis, gali sukelti ragenos uždegimą. Ilgai neapsaugotas akis veikdami ultravioletiniai spinduliai skatina kataraktos vystymąsi, tinklainės degeneraciją ir kitas ligas, todėl būtina nešioti akinius nuo saulės.
Klastingos ligos
Deja, nemažai žmonių prastėjantį regėjimą palaiko natūraliu senėjimo procesu ir laiku nesikreipia į gydytojus. Silpstančios akys gali būti ženklas, jog sergama pavojinga akių liga: katarakta, glaukoma ar amžinės geltonosios dėmės (makulos) degeneracija. Šios akių ligos neretai tampa aklumo priežastimi.
Katarakta – liga, kai drumstėja akies viduje esantis lęšiukas. Liaudiškai ji dažnai vadinama valkiumi. Bėgant metams tos drumstys ryškėja, stambėja, pamažu susilieja, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Atrodo, tarsi žiūrėtų pro purviną langą.
Kataraktai atsirasti įtakos turi darbas lauke, saulės spinduliai, nevisavertis maistas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas. Neretai katarakta išsivysto kaip kitų ligų komplikacija, pavyzdžiui, diabeto, taip pat dėl įvairių metabolinių sutrikimų nutukusiems, rūkantiems žmonėms. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad įprastine, vadinamąja senatvine katarakta serga kur kas jaunesni žmonės nei anksčiau.
Glaukoma – progresuojanti regos nervo liga, jos negydant žmogus apanka. Glaukoma pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles, todėl regėjimo nebeįmanoma sugrąžinti. Tai labai klastinga liga, ypač pradinėse stadijose, nes žmogus nejaučia jokių simptomų: regėjimas geras, akių neskauda. Tačiau akiplotis lėtai siaurėja, kol pradedama matyti lyg pro rūką, vėliau darosi sunku orientuotis aplinkoje, o dar vėliau imama tarsi žiūrėti pro vamzdį.
Glaukomos sukeltas aklumas yra neišgydomas, nes žūsta regos nervas, tačiau medicina pajėgi diagnozuoti, gydyti bei sustabdyti šią ligą ir išsaugoti regėjimą.
Dažniausiai glaukoma serga vyresni nei 40 metų žmonės, todėl jiems ir sergančiųjų glaukoma šeimos nariams būtina bent kartą per metus pasitikrinti akispūdį, akiplotį, regos nervo būklę. Kilus mažiausių įtarimų, šeimos gydytojas pacientą turi siųsti konsultuotis pas akių gydytoją. Pradinių stadijų glaukomos progresavimą dar galima sustabdyti ir išsaugoti regėjimą.
Ne mažiau klastinga ir nepagydoma akių liga – amžinė geltonosios dėmės (makulos) degeneracija. Ji taip sutrikdo regėjimą, kad žmogus nebeįstengia skaityti, rašyti, vairuoti, atlikti buities darbų, negydomas gali ir apakti.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – tai centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės pakenkimas. Labai stipriai akies tinklainę žaloja rūkymas, padidėjęs cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, taip pat ir antsvoris, ultravioletiniai spinduliai.
Svarbi profilaktika
Akis būtina tausoti, naudoti profilaktines priemones, kad kuo ilgiau išliktų sveikos. Deja, regėjimo sutrikimai vargina vis daugiau žmonių, dėl trumparegystės ar toliaregystės tenka nešioti akinius. Regėjimo sutrikimų daugėja ir tarp vaikų. Gana daug moksleivių jau pradinėse klasėse turi nešioti korekcinius akinius.
Jei prastai matantis žmogus nenešioja gydytojo jam išrašytų akinių ar nešioja per silpnus, jam nepritaikytus, labai vargina savo akis. Metams bėgant jos vis labiau silpsta, nuolat kamuoja akių nuovargis, galvos skausmas.
Būtina kasmet profilaktiškai pasitikrinti akis net ir niekuo nesiskundžiantiems žmonėms, ypač svarbu akinius ar kontaktinius lęšius nešiojantiesiems, kad išsiaiškintų, ar regėjimas nepakito, ar nereikia keisti akinių lęšių.
Akių ligų prevencija neatskiriama nuo sveikos gyvensenos. Reikia mesti rūkyti, stebėti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje. Regėjimą padeda pagerinti nuolatos atliekami akių pratimai. Mokslinių tyrimų duomenimis, labai naudinga judėti gryname ore. Akys atsipalaiduoja, ilsisi, stiprėja regėjimas, nes būdamas lauke žmogus natūralioje šviesoje žiūri į įvairius tolimesnius objektus.
Akims labai svarbi visavertė mityba. Reikėtų vartoti mažiau cukraus, nes jis labai kenkia akių lęšiukams, taip pat gyvulinių riebalų, vengti druskos. Jei mityba nevisavertė, pasitarus su gydytoju galima papildomai vartoti vitaminų, maisto papildų. Vitaminai (antioksidantai) A, C ir E, liuteinas, omega-3 riebalų rūgštys stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį, neleidžia atsirasti opoms ragenoje.
