Situacija Lietuvoje
„Sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, po truputį didėja. Prieš penkerius metus mūsų šalyje kasmet būdavo registruojama 1 300 naujų šios ligos atvejų, o pastaraisiais metais jų padaugėjo iki 1 500“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos instituto vadovė gydytoja onkologė profesorė Elona Juozaitytė.
Palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje mažesnis. Vakarų Europoje iš 100 tūkst. moterų suserga 89, o Lietuvoje – 46 moterys.
„Vakarų Europoje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje krūties vėžys – labai dažna liga, tačiau dėl naujų gydymo galimybių ir vis dažnesnės ankstyvos diagnostikos mirtingumas nuo jo kasmet mažėja po vieną du procentus“, – tvirtina profesorė E. Juozaitytė.
Ne visi pavojingi
Vėžio pradžia – maža pakitusi ląstelė, kuri dažniausiai dėl nežinomų priežasčių ima elgtis ne taip, kaip turėtų. Ląstelėms dalijantis krūtyje ima kauptis piktybinės ląstelės, iš kurių susidaro auglys. Jis gali augti ilgai nesukeldamas jokių nemalonių pojūčių.
„Skausmas nėra vėžio požymis, – perspėja gydytoja onkologė. – Skausmingomis, paburkusiomis krūtimis, apčiuopiamais darinukais jose dažniausiai skundžiasi mastopatija sergančios moterys, bet tai nieko bendra su vėžiu neturinti liga. Mastopatija nėra ir ikivėžinė liga, kaip kartais klaidingai manoma.“
Nors ne kiekvienas darinys krūtyje yra vėžinis, bet kiekvieną būtina tirti dėl vėžio.
Krūties vėžio vystimąsi lemia daug veiksnių: negimdymas arba vėlyvas gimdymas, abortai, kūdikių nemaitinimas krūtimi, hormonų pokyčių įtaka, ankstyva menstruacijų ciklo pradžia, vėlyva menopauzė, ilgametis kontraceptinių priemonių vartojimas, žalingi įpročiai, netinkama mityba, įtampa, nejudrumas, spinduliuotė ir kt.
„5–10 procentų krūties vėžio atvejų lemia paveldėjimas, – aiškina profesorė E. Juozaitytė. – Didesnė rizika susirgti toms moterims, kurių pirmos eilės giminaitės – mama ar sesuo – sirgo šia onkologine liga. Nors krūties vėžiu Lietuvoje daugiausia serga vyresnės kaip 50 metų moterys, turinčiosioms paveldėjimo riziką profilaktiškai tikrintis rekomenduojame nuo jaunystės.“
Jaunų pacienčių krūtų liaukinis audinys tankus, todėl jos tiriamos ultragarsu. Vyresnėms moterims lengviau įžvelgti darinį krūtyse atlikus mamografiją.
Būtina patikra
Krūties vėžiui kuo anksčiau nustatyti skirta Nacionalinė krūties vėžio prevencijos programa, vykdoma nuo 2005-ųjų. Gali dalyvauti 50–69 metų moterys, joms nemokamai atliekamas mamografijos tyrimas. Skaitmeniniai mamografai leidžia aptikti nė milimetro nesiekiantį krūties auglį.
„Atrankinė moterų sveikatos būklės patikra padeda krūties vėžį diagnozuoti ankstyvose stadijose. Tiriant mamografu galima aptikti dar neapčiuopiamą krūties naviką. Tuo metu, kai moteris jau pati rankomis apčiuopia kažkokį darinį krūtyje, liga dažniausiai jau būna gerokai pažengusi. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti“, – sako profesorė E. Juozaitytė.
Apčiuopti darinį krūtyje gali padėti ir savityra. Pavyzdžiu mums galėtų būti JAV, kur labai propaguojama moterų savikontrolė, raginama atkreipti dėmesį į menkiausius pakitimus. Amerikiečių onkologų draugija būti budrioms pataria net jaunoms moterims – nuo 20 metų, nors šiame amžiuje susergama retai.
Tikrintis krūtis moterys turėtų kartą per mėnesį viduryje menstruacinio ciklo. „Jokiu būdu ne prieš menstruacijas ar po jų, nes tuo metu keičiasi krūtų struktūra ir galite suklysti, – aiškina gydytoja onkologė E. Juozaitytė. – Rekomenduojame moteriai ne tik apsižiūrėti veidrodyje, ar nėra kokių nors spenelių pakitimų, ar nesikeičia krūtų struktūra, bet ir atsistojus ar atsigulus ir iškėlus ranką virš galvos kita ranka čiuopti krūtį. Deja, jei krūtys didesnės, galima ir nieko nepastebėti.“
Svarbiausia – nedelsti pastebėjus net menkiausius pakitimus krūtyse ir kreiptis į gydytoją. Anksti nustačius ligą, pritaikius šiuolaikinius gydymo būdus dauguma moterų pasveiksta. Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 10 tūkstančių moterų, kurios įveikė krūties vėžį ir pasveiko.
Tik faktai
Lietuvoje amžiaus grupėje iki 29 metų krūties vėžiu per metus suserga 6 moterys, 30–34 metų – 19, 35–39 metų – 45, 40–44 metų – 89, 45–49 metų – 169 moterys, 50–54 metų – 190 moterų.
Laiku diagnozavus krūties vėžį, galima išgelbėti 90 proc. moterų. Jei liga nustatoma I stadijoje, pasveiksta 95 proc. moterų, II stadijoje – 85 proc., III stadijoje – 50 proc., IV stadijoje – 18 proc. ligonių.
2008 metais visame pasaulyje buvo nustatyta 1,38 mln. naujų krūties vėžio atvejų. Tai sudaro 23 proc. visų onkologinių moterų ligų.
Krūtų savityra
Krūtų savityra turėtų būti kiekvienos moters įprotis. Rekomenduojama krūtis apžiūrėti laikantis tam tikrų taisyklių.
Atsigulkite ir pakiškite sulenktą per alkūnę kairiąją ranką po galva. Dešiniosios rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukdamos mažyčius ratukus lieskite dideliais ratais aplink kairiąją krūtį link spenelio spausdamos ją taip, kad pajustumėte vidinę krūties sandarą. Paskui panašiai kairiąja ranka apčiuopkite dešiniąją krūtį.
Atsistokite prieš veidrodį, rankas padėkite ant klubų. Veidrodyje stebėkite, ar nepakito krūtų dydis ir forma, ar nėra matomų odos pakitimų, ar abu speneliai vienodi.
Stovėdama pakelkite vieną ranką, kita apčiuopkite pažastį stebėdamos, ar nepajusite ten mazgo. Paskui pakėlusios kitą ranką apčiuopkite kitą pažastį.
Suėmusios krūties spenelį nykščiu ir rodomuoju pirštu keletą kartų spustelėkite, stebėdamos, ar nepasirodys išskyrų.
Patariama krūtis tikrintis prausiantis duše, kai kūnas išmuiluotas: pirštams lengvai slystant nesunku pajusti menkiausius vidinius krūties pakitimus.
