Šiame straipsnyje ekspertai pataria, kaip pasirūpinti savo antrąją puse, paskatinti imtis sveikesnio gyvenimo būdo ir išsaugoti jo jaunystę bei sveikatą.

Mokslinė tiesa: kai kurie onkologiniai susirgimai perduodami lytiniu keliu.

Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad kai kurios vėžio formos turi infekcinį pagrindą. Pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas vyrams sukelia varpos vėžį, o moterims – gimdos vėžį. Tikrai ne visos šio viruso atmainos sukelia šią mirtiną – pavojingos tik dvi: 16-oji ir 18-oji, tačiau jas nustatyti galima tik atlikus specialius tyrimus.

Realybė tokia: kuo daugiau seksualinių partnerių turi vyras, tuo didesnė tikimybė, kad jį pasieks būtent vėžį sukeliantis žmogaus papilomos virusas. Toks pats scenarijus galioja ir moterims. Skirtumas tik tas, kad vyrai šiuo virusu nesuserga, tiesiog jį perneša.

Lytiniu būdu persiduoda ir kiti vėžį galintys sukelti virusai, būtent genotipo V ir S virusai, žmogaus T-ląstelių leukemijos virusas, 8-ojo tipo pūslelinė. Pastarasis virusas gali būti susijęs su prostatos vėžio atsiradimu. Nuo šių virusų, kaip ir kitų infekcijų, idealiausiai apsaugos prezervatyvai arba... monogamija.

Geriausias sprendimas: bendrą guolį dalintis su ta vienintele.

Mokslinė tiesa: rūkymas ne tik padidina plaučių ir kitų vėžio formų tikimybę, bet ir padidina infarkto ir insulto riziką.

Kancerogeninės medžiagos, kurių organizmas gauna rūkant, tiesiogiai veikia kai kurios organus: lūpas, gerklę, ryklę, stemplę, skrandį ir sukelia negrįžtamus ląstelių pokyčius. Be to, tos medžiagos patenka į kraują, o su juo į tuos organus, kurie su tabako dūmais tiesioginio sąlyčio neturi, tačiau vis tiek patiria didžiulę žalą.

Nuolat kalbame ir rašome apie aplinkos taršą ir kaip ji kenkia mūsų sveikatai, tačiau aplinkos tarša negali nė lygintis su rūkymo žala. Oro užterštumas – tai išmetamosios dujos ir kitos kenksmingos kancerogeninės medžiagos. Visi šie kancerogenai išsiskiria ne tik deginant naftą ar anglį, bet ir tabaką, skirtumas tik tas, kad rūkant kenksmingi dūmai į organizmą patenka tiesiogiai ir dideliais kiekiais.

Rūkymas atsakingas už 35 proc. visų vyrus kankinančių negalavimų. Šiuo atveju įtakos turi tiek rūkymo „stažas“, tiek per dieną surūkomų cigarečių kiekis, tiek jų kokybė.

Tačiau mesti rūkyti niekada nevėlu: metus rūkyti, jau po metų žymiai pagerėja sveikata – 1,5-2 kartus sumažėja infarkto, insulto ir vėžio tikimybė. Pastaraisiais metais tapo itin madinga rūkyti cigarus ir taip demonstruoti puikų skonį. Tačiau reklamų ir žiniasklaidos mums brukamu įvaizdžiu tikėti nevertėtų – cigarai labai kenksmingi. Cigarus rūkantieji ypač rizikuoja susirgti burnos, lūpų, gerklės ir kvėpavimo takų vėžiu.

Svarbu pažymėti, kad rūkymas vėžį sukelia ir nerūkantiems – vadinamiesiems pasyviems rūkaliams, kuriems dažnai tenka kvėpuoti cigarečių dūmais.

Geriausias sprendimas: įtikinkite savo vyrą, kad jis privalo atsisakyti šio žalingo įpročio – kuo greičiau, tuo geriau.

Mokslinė tiesa: tinkama mityba – pati geriausia visų ligų prevencija.

Vyrai dažniausiai renkasi keptą, konservuotą maistą, valgo daug mėsos. Tokia mityba žalinga dėl kelių svarių priežasčių. Visų pirma, tokiuose maisto produktuose daug nitratų – jie padeda prailginti galiojimo laiką. Skrandyje tokie nitratai virsta nitritais, kurie jungiasi su aminais ir sudaro kancerogeninius junginius – nitrozaominus.

Mokslininkai nustatė, kuo ilgiau galioja mėsa, tuo didesnė tikimybė, kad joje yra kancerogeninių medžiagų. Prieš daugelį metų kancerogenines medžiagas tiriančio instituto ekspertai nustatė, jog skrandžio vėžys susijęs su laikotarpiu, kiek šeima pragyveno be šaldytuvo.

Tyrimas atliktas dar tais laikais, kad šaldytuvas buvo prabangos prekė ir jį savo namuose turėjo toli gražu ne kiekviena šeima. Vėliau, kai laikai pasikeitė, atsirado įprotis apsirūpinti maisto produktais ilgam laikui – tiesiog prigrūsti šaldymo kamerą mėsos produktų. Šiandien situacija visai kitokia – maisto produktus galima pirkti kas dieną, šviežius. Ir atsakyti dešrų, kumpių ir kitų mėsos delikatesų, kurių galiojimo laikas gana ilgas. Tai nėra taip jau sunku, jei kartas nuo karto – pavyzdžiui, du kartus per savaitę - savo vyrui pagaminkite natūralios šviežios mėsos.

Dažniau kaip du kartus per savaitę raudonos mėsos valgyti nederėtų. Mokslininkai turi rimtų įrodymų, jog būtent raudona mėsa, pasižyminti nemažu kaloringumu, susijusi su piktybinių auglių atsiradimu. Todėl raudonąją mėsą derėtų keisti vištiena, žuvimi, jūros gėrybėmis.

Idealiausia į maisto racioną įtraukti kuo daugiau šviežių, o ne šaldytų produktų. Auglių atsiradimo riziką taip pat mažina įvairūs vaisiai, daržovės, riešutai. Juk tai puikūs vitaminų, antioksidantų, ląstelienos, mikroelementų šaltinis, atliekantis natūralaus, nuo įvairiausių ligų saugančio skydo funkcijas. Be to, mokslininkai nustatė, kad skrandžio vėžiu susirgti mažiau rizikuoja tie, kurie valgo daug citrusinių vaisių, svogūnų ir česnakų.

Geriausias sprendimas: keiskite šeimos valgymo įpročius, kartu su vyru laikykitės dietos, kurios racione – mažiau gyvulinės kilmės produktų ir riebalų, o daugiau jūros gėrybių ir šviežių daržovių. Jei bent 2-3 kartus per savaitę mėsą pakeisite žuvimi, vėžio rizika sumažės iki 25 proc.

Mokslinė tiesa: stresas padidina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, o darbas kenksmingomis sąlygomis didina vėžio riziką.

Nėra konkrečių duomenų, kad stresas darbe padidina vėžio riziką. Stresas ir įtampa darbe skaudžiausiai smogia per širdį ir skrandį. Todėl niekam ne paslaptis, kad įtampą ir stresą patiriančius stipriosios lyties atstovus dažniau pakerta insultai, infarktai, sunkios kraujagyslių ligos. Su vėžio ir piktybinių auglių atsiradimu labiau susijęs darbas kenksmingomis sąlygomis ir su kenksmingomis medžiagomis.

Kancerogenais pelnytai įvardijamas asbestas, aliuminis, talkas. Dažnai vėžiu serga poligrafijos sferoje dirbantys vyrai, batų ir tekstinės pramonės darbininkai. Didesnę riziką susirgti vėžiu patiria staliai ir kalviai.

Jei vyras nedirba minėtojo darbo, įvairūs dažai, klijai, kitos cheminės statybose naudojamos medžiagos, medžio dulkės jūsų vyrui gali pakenkti atliekant įvairius statybos darbus jūsų name ar sodyboje.

Geriausias sprendimas: įspėkite vyrą apie dirbant kenksmingomis sąlygomis tykančius pavojus ir pasistenkite remonto darbus namuose organizuoti taip, kad sąlytis su galimais kancerogenais būtų kuo trumpesnis.

Mokslinė tiesa: reguliari mankšta mažina piktybinių auglių atsiradimo galimybę.

Bėgant metams vyrai vis mažiau laiko skiria sportui, vis dažniau renkasi pasyvų poilsį. O juk būtent perkopus keturiasdešimties metų ribą fizinis aktyvumas tampa būtinas. Sportas naudingas širdžiai, kraujagyslėms, padeda atsikratyti streso, suteikia jėgų. Tikrai nebūtina kasdien lieti prakaito sporto salėje. Užtenka 20-30 minučių per dieną skirti mankštai.

Geriausias sprendimas: įtikinkite vyrą įsigyti abonementą į sporto klubą, baseiną arba tiesiog jam padovanokite jam svarmenis.

Mokslinė tiesa: besaikis alkoholio vartojimas spartina senėjimo procesus ir didina vėžio riziką.

Faktas, kad gastrito ir tam tikrų vėžio formų atsiradimas susijęs su infekcijomis tapo žinomas maždaug prieš 10 metų. Mokslininkai tuomet nustatė, kad žarnyne gyvena mikroorganizmas Helicobacter pilori. Maskvos epidemiologai nustatė, kad ši bakterija itin paplitusi – ypač didelėse šeimose, kurios gyvena mažuose būstuose ir nesilaiko būtinų asmeninės higienos sąlygų. Tokiais atvejais reikia gydyti visą šeimą. Su šia bakterija susidoroti gali tik antibiotikai.

Be to, alkoholio, tabako dūmų ir šios bakterijos sąjunga skrandžio vėžio riziką didina labiau nė vienas kuris šių veiksnių atskirai. Ypač žalingi stiprūs alkoholiniai gėrimai.

Geriausias sprendimas: saiko jausmas.

Mokslinė tiesa: praėjus seksualinio aktyvumo metams vyrai dažniau rizikuoja susirgti prostatos vėžiu.

Viena vertus, prostatos vėžio rizikos padidėjimas susijęs su infekcijų keliamais pavojais, kita vertus – su didele laisvo testosterono (vyriškojo hormono, atsakingo už daugumą svarbių vyro organizmo funkcijų) koncentracija kraujyje.

Tačiau susilaikymas vyro organizmui taip pat nenaudingas – yra mokslinių duomenų, kad susilaikymas netgi didina prostatos vėžio riziką. Prostatos vėžiu susirgti mažiau rizikuoja vyrai, valgantys daugiau daržovių ir vaisių bei mažiau augalinės kilmės produktų. Taip yra todėl, kad tokia dieta mažina laisvojo testosterono kiekį kraujyje ir padidina „saugaus“ testosterono kiekį. Idealiausias prostatos vėžio grobis – stambus, savo seksualiniu gyvenimu nesirūpinantis, mėsą mėgstantis vyras. Be to, prostatos vėžys didesnę grėsmę kelia vyrams, kurių šeimoje jau yra buvę vėžio atvejų.

Geriausias sprendimas: jeigu kai kurių veiksnių, skatinančių prostatos vėžį, kontroliuoti negalime, kitus galima pakeisti. Norėdamos būti visai ramios, įtikinkite savo vyrą (jeigu jis vyresnis nė 50 metų) kartą per dvejus metus apsilankyti pas urologą ir pasitikrinti sveikatą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją