Kava - pikantiškai nuodėminga. Prie jos galima įprasti. Kava nuolat sulaukia kritikos: juk negali būti, kad žvalinamasis gėrimas nekenktų sveikatai. Tačiau kiek ją tyrinėja mokslininkai, žalingų savybių (nekalbant apie besaikį vartojimą) neranda.
Kavos skonį lemia tai, kur užaugo kavos medžiai. Tarkim, kolumbietiška kava - karčiai aksominė, Jemeno - su rūgštele, švelni. Silpnai skrudinta kava - ruda, rūgšti ir lengva. Ją mėgsta skandinavai ir amerikiečiai. Smarkiai skrudinta, juoda, karti ir sodri patinka italams bei Pietų Prancūzijos gyventojams. Vokiečiai renkasi vidutiniškai skrudinamą kavą. Mums kartais atrodo, kad smarkiau skrudinta kava stipresnė, nei silpniau skrudinta. Tai iliuzija, nes nuo skrudinimo kofeino kiekis nepriklauso.
Pasaulyje yra dvi pagrindinės kavos rūšys Arabica ir Robusta. Arabica - brangesnė, itin stipraus aromato, sudėtingai rūgštokai salsvo skonio. Robusta ne tokia kvapni, bet subtili, sodri, stipraus kartokai šokoladinio skonio. Pasaulyje gaminama 70 proc. Arabica ir 30 proc. Robusta kavos. Neretai gamintojai norėdami išgauti naujų skonių, maišo įvairių rūšių ir regionų kavas.
Kaip taisyklingai gerti kavą?
Neperdozuoti. Perdozavimo požymiai: pagreitėjęs širdies plakimas, nerimas ir staigus neįveikiamas mieguistumas. Reikia išgerti stiklinę tyro vandens su pora griežinėlių citrinos. Po pusvalandžio atsigausite. O mieguistumas rodo, kad esate pervargę ir laikas gerai išsimiegoti.
Dietologai pataria kasdien išgerti nuo vieno iki šešių puodelių kavos. Žvalinamasis kofeino poveikis trunka tris valandas, todėl apsiskaičiuokite, kada eisite miegoti. Stimuliuojamąjį kavos poveikį švelnina ir ilgina pienas bei medus.
Kavos nerekomenduojama, jei sergate opalige - ji stimuliuoja skrandį skirti skrandžio sultis. Kava netinka ir ištikus širdies aritmijai - gali smarkiai paspartėti pulsas.
