Aiškintis ir kovoti kiek jėgos leidžia. Visų pirma, apibrėžkime vieną faktą: žmonės, kuriems pasireiškia priklausomybė nuo maisto, būna labai skirtingi. Pasirodo, kad renkantis efektyviausią būdą mažinti kūno svorį, svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip valgome. Kad būtų patogiau, dietologai suskirstė valgytojus į kelis tipus.
Valgytojų tipai
Profesionaliai svorį metantis valgytojas nuolat laikosi eilinės naujoviškos dietos, prekybos centre valandomis studijuoja prekių etiketes, svečiuose išdidžiai atsisako skanių patiekalų teigdamas, kad jie yra žalingi. Tačiau jo svoris auga, nes nuolatinė maisto stoka ir alkio jausmas sutrikdo medžiagų apykaitą.
Netvarkingas valgytojas valgo nesistemingai, neretai persivalgo arba atvirkščiai, praleidžia vieną iš pagrindinių valgymų ir užkanda kur nors belėkdamas.
Nesąmoningai ryjantis valgytojas valgo visą laiką – dirbant, skaitant, žiūrint televizorių. Neretai jis nesuvokia kiek ir ko jis per dieną suvalgė – jis tiesiog valgo tol, kol šaldytuve yra kas nors likę. Tuo jis panašus į netvarkingą valgytoją. Kad atprasti nuo šio neabejotinai kenksmingo įpročio niekuomet nederinkite valgymo su bet kokia kita veiklos rūšimi.
„Gurmanas“ valgo tam, kad patirtų malonumą ir su svorio problemomis susiduria tik tada, kai gali neribotai tenkinti savo kulinarinius įgeidžius.
Taupus valgytojas negali matyti kaip gadinamas maistas, todėl pabaigia valgyti viską, kas guli ant lėkštės – neretai ir savo vaikų.
Ir galų gale emocinis valgytojas. Jis yra psichologiškai priklausomas nuo mėgiamo maisto – ledų, šokolado, traškučių ir kt. Ypač daug valgo tuomet, kai jam bloga arba atvirkščiai, kai nuotaika būna itin gera. Tokie žmonės jautresni už kitus ir yra linkę pasąmoningai vertinti maistą kaip būdą pabėgti nuo realybės.
Kai emocinis valgytojas jaučia, kad jis dėl ko nors sunerimęs ar susijaudinęs, tai jis nuo nemalonių pojūčių nori pasislėpti perkeldamas dėmesį į maistą. O jei namie mėgiamo maisto nėra, tuomet tokie žmonės gali tiesiog pulti į neviltį.
Emocinių valgytojų elgesys neretai panašus į narkomanų elgesį: tai stiprus noras suvalgyti mėgiamo maisto ir nesugebėjimas to maisto atsisakyti bent laikinai, streso nuslopimas ir malonumas valgymo metu, kaltės jausmas dėl neretai pasitaikančio slaptingumo, savo priklausomybės slėpimas nuo aplinkinių žmonių.
Kaip nustatoma priklausomybė
Specialistai siūlo užduoti tris paprastus klausimus, kurie padeda nustatyti ar žmogus priskirtinas emocinių valgytojų stovyklai. Taigi, 1.: Ar jaučiate, kad valgote tuomet, kai jums liūdna, nuobodu, vieniša? 2. Ar kokius nors džiaugsmingus įvykius švenčiate, apdovanodami save mėgiamiausio patiekalo suvalgymu? 3. Ar jaučiate neįveikiamą norą suvalgyti ką nors skanaus tuomet, kai dėl ko nors susirūpinate ar kai esate streso būsenoje? Jei atsakėte „taip“ į bent vieną iš pateiktų klausimų, tuomet jūs – emocinis valgytojas.
Kaip emocinį alkį atskirti nuo fiziologinio?
Maisto valgymas, kurį paprastai sukelia fiziologinis alkio jausmas, jums prasideda sukilus nekontroliuojamoms emocijoms. Nekontroliuojamų valgytojų organizmas siunčia visiškai nedviprasmiškus ženklus - pilvo „urzgimas“, gausus seilėtekis ir noras nedelsiant pavalgyti yra visiškai neatskiriamas nuo fiziologinių signalų. Kaip atskirti alkio jausmą nuo noro „praryti“ problemas, baimes ir blogą nuotaiką? Jums padės mokslininkai.
Taigi mokomės atskirti alkio jausmą nuo fiziologinės priklausomybės nuo maisto:
1. „Emocinis“ alkis mus užklumpa netikėtai, kartais iškart po valgymo, o fiziologinis – prabėgus tam tikram laiko tarpui.
2. Jums norisi visiškai konkrečių produktų: suši, picos, ledų. Joks kitas maistas jūsų nedomina. Tai – „emocinis“ alkis. Tuo atveju, kai žmogus iš tiesų nori valgyti, jis nebus toks kategoriškas ir suvalgys tai, ką jam pasiūlys.
3. „Emocinis“ alkis reikalauja skubaus geidžiamo maisto vartojimo, juntant fiziologinį alkį galima pakentėti.
4. Jei valgyti skatina emocijos, tai valgysite net ir tuo atveju, jei pasisotinsite. Jei valgysite dėl to, kad esate alkanas, tai liausitės valgyti kai tik pasisotinsite.
5. „Emocinis“ persivalgymas paprastai sukelia kaltės jausmą – už suvalgyto maisto kiekį, už jo kainą, už kūno svorį ir panašiai. Paprastas alkis sukelia tik pasitenkinimo jausmą.
Bus tęsinys
