Ne, nesilaikyti dietų! Visos dietos, ne paslaptis, yra laikina svorio sumažinimo priemonė, jų laikantis svoris krenta (be abejo, nes valgomi tik tam tikri riboti produktai ir organizmas priverstas naudoti savo resursus), bet sustojus laikytis - vėl priauga tiek pat ar dar daugiau kilogramų.
Organizmas yra užkoduotas tam tikram svoriui, tas kodavimas vyksta pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir metais. Taigi kaip jį “atkoduoti” gali patarti tik specialistai dietologai, aš tik mielai pasidalinsiu patirtimi, kaip esant lieknai iš prigimties, bėgant metams ir lėtėjant medžiagų apykaitai ,numesti kelis nereikalingus kilogramus ir daugiau jų nebepriaugti, išlaikant jaunystės svorį.
Šį patarimą sudaro šeši klasikiniai labai paprasti ir kiekvienam prieinami principai, kurie sukoncentruoti ir vykdomi duoda nuostabių rezultatų.
Pirmas ir pagrindinis principas, kurio mane išmokė mano išmintingoji bobutė.
Valgyti ir galvoti apie tai, ką valgome.
Valgyti sąmoningai, savęs paklausti - ar tai, ką aš dedu į burną, man yra naudinga? Ar tai suteiks man maistingų medžiagų, sveikatos ir energijos? Sekanti mintis neišvengiamai turi būti tik pozityvi – “taip, tai suteiks man energijos, tai, ką aš valgau, yra gyvybės ir sveikatos šaltinis”. Jei mintis negatyvi – tiesiog nevalgyti to, ką ketinome, o išsirinkti tokį maistą, kuris mums kelia pozityvias mintis.
Antras principas
Valgyti tuo pačiu laiku, tris kartus per dieną.
Nei daugiau, nei mažiau. Tai nėra sunku, nes paprastai gyvename tam tikroje rutinoje, keliamės, pusryčiaujame, pradedame darbus, pietaujame, grįžtame namo bei vakarieniaujame tuo pačiu metu.
Trečias principas
Gerti daug vandens.
Daug tai reiškia apie 2 litrus per dieną. Vandens, reiškia ne skysčių (kavos, arbatos, sulčių), bet tik natūralaus mineralinio negazuoto vandens. Geriant vandenį savaime nesinori užkandžiauti. Jei norisi ko nors užkąst tarp pagrindinių valgymų, vanduo numalšina alkį. Jei labai labai norisi, taip, kad net silpna, nereikia kankintis - galima užkąsti, bet tik džiovintų vaisių arba juodo šokolado.
Ketvirtas principas
Nevalgyti po 6 val. vakaro, blogiausiu atveju - po 7 valandų vakaro.
Šis principas – bekompromisinis, svoris proporcingai auga nuo persivalgymo vakare.
Penktas principas
Derinti maistą.
Tai yra nevalgyti netinkančių, nederančių tarpusavyje produktų – pavyzdžiui, jei mėgstate mėsą, tai tik su daržovėmis. Sriubą geriau valgyti be duonos, salotas – tik su alyvuogių aliejumi ir panašiai. Apskritai – rinktis paprastesnį, nedaug apdorotą, natūralų maistą, geriau virtą nei keptą, nereikia įmantrių kulinarinių gudrybių.
Šeštas principas
Jokių saldumynų!
Saldumynai tik suteikia laikiną pasitenkinimą juos valgant, bet organizmui, sveikatai ir svoriui neduoda jokios naudos. Galima tik juodo tikro šokolado ir džiovintų vaisių.
Šie 6 principai man padėjo numesti 6 nepageidaujamus kilogramus per pusantro mėnesio. Jų laikymasis savaime tampa natūraliu gyvenimo būdu, taigi ir dabar sėkmingai nebepriaugu nereikalingo svorio, jaučiuosi graži ir laiminga.
Sėkmės!
Rasa Lomsargytė
------------------------------------------------------------------
Esu iš tų ponių, kurių pasisėdėjimai su draugėmis prie kavos puodelio dažnai prasidėdavo ir baigdavosi viena ir ta pačia tema: kaip sulieknėti? Kadangi tokia organizmo „bėda“ mane persekioja nuo vaikystės, ne vieną ir ne dešimt kartų bandžiau sulieknėti ir aš... Tačiau po daugiadienių badavimo ar intensyvaus sporto seansų, po kurių galėdavau išsitraukti iš spintos „susitraukusius“ drabužėlius, ilgai lieknumu nesidžiaugdavau...
Nepastebėdavau, kaip, vos trumpam atsipalaidavus, prarasti kilogramai sugrįždavo su kaupu.
Kuo tik savęs neguosdavau! Kad „storumo“ genas paveldėtas iš protėvių, kad dirbu didelės nervinės įtampos reikalaujantį darbą, kad greičiausiai turiu medikų dar neįvardytų, nepagydomų sveikatos problemų. Mat pakakdavo įkvėpti didesnį oro gurkšnį – ir, regis, ant pilvuko dar viena papildoma „rinkelė“ akimirksniu subangavo...
Šiųmečio balandžio pirmąją eilinį kartą pabandžiau suimti save į rankas. Juk pavasaris, laikas storus apsiaustus kišti į drabužinę! O taip nesmagu vaikiškų rūbų parduotuvėse aprangos sau ieškančioms bendradarbėms rodyti po žiemos dar akivaizdžiau suapvalėjusią figūrą...
Pirmasis uždavinys, kurį sau mintyse iškėliau – atsisakyti nesibaigiančių užkandžiavimų darbe. Nuo šiol – jokių saldainiukų prie rytinės kavutės, jokių „naminių pyragų“ ar „Gubernijos“ giros, kurios darbovietėje prikrautas pilnas šaldytuvas...
Tik nemanykite, kad pradėjau badauti! Atėjo pietų metas – viską atidedu į šalį, nes laikas valgyti. Tiesa, porcijas irgi sumažinau. Kam kimšti karbonadą su kalnu bulvyčių, jeigu galima skrandį „apgauti“ ne mažesniu kalnu daržovių salotų; kam mėgautis riebia sriuba, jeigu daug maloniau jaučiuosi išgėrusi neriebaus kefyro stiklinaitę, po to sugraužusi obuolį! Kartais, žinoma, susigundydavau ir mėsos patiekalu, tačiau bent dalį jo palikdavau nepalietusi...
Grįžusi po darbo į namus anksčiau pirmiausia puldavau prie šaldytuvo, o dabar skubu atidaryti mineralinio vandens butelį. Išgeriu jo vieną stiklinaitę, antrą – regis, ir apetitas sumenko... Jeigu noras valgyti nepraėjo – pasipjaustau pomidorų ar agurkų, užpilu šlakelį alyvuogių aliejaus, užbarstau kelias kruopeles druskytės – taip skanu, kad pirštus galima apsilaižyti!
Pajutusi, kad prieš vakaro žinias vėl pradėjo „urgzti“ pilvas, susirandu nebaigtą išgerti mineralinio vandens butelaitį. Be jokios normos geriu... Ir dar vienas, mano nuomone, labai svarbus dalykas, padėjęs sėkmingai, bet lengvai lieknėti: visiškai atsisakiau šampaniuko, alaus, vyno. Negaliu tvirtinti, kad alkoholio daug išgerdavau, tačiau puikiai žinau, kad po pilnos taurelės apetitas išauga keleriopai...
Nuo pirmųjų balandžio dienų iki birželio pradžios palengvėjau nei daug, nei mažai – dešimčia kilogramų. Kaip seksis toliau, nežinau. Jeigu pavyks nepersivalgyti (labai stengsiuos!) ir ateityje, teks keisti garderobą. Nes jau ir dabar kai kurie rūbai kabo tarsi ant kabyklos...
Bet kad žinotumėte, kaip nenusakomai malonu tą jausti! Juolab, kad per šį laiką visiškai nepajutau diskomforto, silpnumo, kitokių organizmo negalavimų. Priešingai – nuotaika kuo puikiausia, energija trykšte trykšta!
Pasirodo, sulieknėti taip paprasta!
Virginija
----------------------------------------------------------------------
Tikrai nėra nė vienos stebuklingosios dietos, kurios dėka galima negrįžtamai atsikratyti nereikalingų kilogramų. Jei kažkuri tiko kaimynei, kolegių būriui, tai dar nereiškia, kad būtinai tai tiks ir man. Esame visi labai skirtingi, nesvarbu, ar valgytume tą patį maistą, gyventume toje pačioje platumoje, vienodai aktyviai dirbtume. Viskas priklauso nuo mūsų mąstymo.
Tiesiog noriu pasidalinti savo patirtimi, kaip visa tai yra įveikiama, susitvarkius visas lentynėles savo galvoje Niekada netikėjau ir vis dar netikiu, kad moterys, valgydamos tik daržoves, skaičiuojančios kiekvieną kąsnį ir gerdamos vandenį ar laikydamos daktaro visažinio iš kažkokio pasaulio pakraščio sukurtos dietos, jaučia gyvenimo pilnatvę.
Nesu maisto kulto šalininkė, bet man visada atrodė, kad ir maistas, ypač dieviškai gardus ir paruoštas su meile, yra vienas iš gražaus gyvenimo komponentų. Bet dažnai gurmaniškas mėgavimasis gardumynais virsta į „Na, dar vienas kąsnelis, dar viena svaiginančio vyno taurė“ ir tai tampa yda, akivaizdi yda. Patekau ir aš į šį užburtą ratą.
Viena labai išmintinga moteris man yra pasakiusi: „Visada klausyk savo širdies“. Kad ir kaip tai skamba banaliai, kad ir kiek kartų šią frazę esame girdėję, perskaitę, bet tai yra pirmykštė tiesa, kurią mes dažnai pamirštame kasdien skubėdami, paskendę buityje. Šia fraze išmintingoji moteriškė man liepė vadovautis, kuomet aš nusprendžiau šiek tiek sulieknėti.
Laikiausi pagrindinių mitybos principų: stengiausi nebevalgyti probėgom kas yra po ranka, naudoti mažiau riebalų. Atradau košių ir kruopų pasaulį. Valgydavau viską, ką mėgstu, bet mažesnėmis porcijomis. Bet svarbiausia - niekada griežtai nedraudžiau sau saldumynų, kuriuos be proto mėgstu, picos ar kito nelabai sveiko, bet man skanaus maisto. Neturiu labai tvirtos valios, taigi teko viską daryti iš pašaukimo
Jeigu užsimanydavau suvalgyti torto gabalą, tą ir darydavau, tačiau stengdavausi tą dieną valgyti mažiau, tarkim, vietoj karbonado rinkdavausi salotas ar košes. Niekada savęs nekankindavau mintimis: „Kaip aš norėčiau ledų, bet laikausi dietos ir turiu būtinai įsisprausti į suknelę“, nes tuomet labai greitai prarasdavau motyvaciją ir vėl grįždavau prie senų mitybos įpročių.
Sutinku, galbūt dietologai sakytų, kad tai nelabai tinkamas būdas sulieknėti, nes per mažai suvartojama maistingųjų medžiagų, bet aš esu šalininkė tos nuomonės, kad organizmas geriau žino, ko jam reikia, tik svarbiausia - reikia įsiklausyti, reikia pajusti harmoniją su savo kūnu ir siela.
Taigi žingsnis po žingsnio ir per 6 mėnesius aš numečiau 8 kilogramus. Tikrai labai savimi didžiavausi. Per tą laiką nė minutei nesudvejojau, kam man to reikia, nes, matyt, buvau jau psichologiškai pasiruošusi ir nusiteikusi. Juk ne kankinausi, o džiaugiausi kartu su savo kūnu.
Mano svarbiausias patarimas yra įsiklausyti į save, didžiuotis savo privalumais, gyventi taikoje su savo trūkumais ir tuomet nebus jokių desperatiškų veiksmų atsikratyti iki rytojaus vakaro 5 kilogramų, 10 dienų valgyti vien ryžius ir gerti žalią arbatą su jūros druska, tikintis kažin kokio stebuklo.
Sėkmės,
Ingrida
---------------------------------------------------------------------
Nuo vaikystės buvau gerokai apvali, vyliausi, kad studijų metais pavyks suplonėti. Bet nepavyko, nepadėjo nei dietos, nei sportas... Taigi susitaikiau, kad nieko negaliu pakeisti, esu tokia, kokia esu. (Tuo tarpu mano mama nešiodavo mano drabužius).
Nutariau negalvoti apie antsvorį, užsiėmiau kita veikla: mokiausi, dirbau, daug laiko ir dėmesio skyriau draugams, vaikinui. Taigi ir apie maistą nebeliko kada galvoti, valgydavau, kada skrandis norėdavo maisto, o ne tada, kada akys mato maistą!
Taigi jau po pusmečio draugai sakydavo, kad atrodau numetusi svorio, bet aš nekreipiau dėmesio, kažkaip nejutau pati, kad mažiau sveriu. Ir nesisvėriau, nes neįdomu buvo, neturėjau tam laiko tiesiog. Buvau labai laiminga, nes užsiimdama įvairia veikla jaučiausi labai gerai, naudingai ir turiningai leisdama laiką! (Televizoriaus beveik nežiūrejau (nes prie jo galima daug bulkučiu suvalgyti)).
Tai gal po metų, o gal po 1,5 metų tikrai pajutau, kad mažiau sveriu. Tada mano svoris buvo nuo 64 iki 56 kg nukritęs (mano ūgis 158 cm). Jau tada pradėjau keisti rūbus. Senus negrįžtamai atidaviau mamai. Praėjus dar metams, svėeriau 54 kg. Jau labai patenkinta jaučiausi! O dabar galiu pasakyti, kad svoris nuo 52 iki 53 svyruoja.
Per penkerius metus tik nieko negalvodama apie dietas - numečiau 12 kg! Aišku, aš pagalvojau, gal sergu, nes krenta svoris, nesilaikant dietų. bet kadangi jau pora metu stabilizavosi, tai esu visiškai rami ir patenkinta savimi!
Sėkmės ir būkit laimingos, juk ne be reikalo sakoma - laimingi žmonės lieknėja greičiau!
Edita
-----------------------------------------------------------------
O gal ir tau pavyko sulieknėti? Tikriausiai turi gerų patarimų tiems, kurie nesiryžta arba nesėkmingai kankinasi? Pasidalink, rašyk mums sveikas@delfi.lt ir laimėk prizą-siurprizą!
DELFI ir Palangos sveikatos mokykla birželį skelbia Sveikos gyvensenos mėnesiu ir kviečia visus prisijungti prie sveiko gyvenimo judėjimo bei pradėti rūpintis savo sveikata. Būk aktyvus, apsispręsk ir laimėk SVEIKATĄ!
