Aklumas netrukdo
Visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai primena, jog erkių reikia saugotis ne tik miškuose, bet ir parkuose, kolektyviniuose soduose. Žmogus dažniausiai nepajunta ir nepastebi erkės įkandimo. Nors erkės yra aklos, pajusti auką joms padeda specialus organas, esantis ant priekinės erkių kojų poros. Aukai einant pro šalį ir pajudinus žolės stiebelį, erkė užropoja ant grobio ir stipriai įsikimba į odą ar drabužius ant kojų esančiais kabliukais. Tai trunka vos akimirką.
Kol kas neaišku, kodėl erkės įsisiurbia į vieną ar kitą žmogų bei gyvūną. Manoma, kad jas suvilioja kažkokios nežinomos medžiagos, esančios prakaite, kurių kvapas erkėms itin patrauklus. Įsisiurbusi erkė išskiria seilių, kuriose yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, o tai užkerta kelią įdūrimo vietoje prasidėti uždegimui ir slopina skausmą. Analgetikų veikiama įkandimo vieta tampa nejautri, nejaučiama ir erkės straubliuko skverbimosi į odą.
„Aptikus erkę, būtina ją kuo greičiau ištraukti, kad per žaizdą „neįšvirkštų“ viruso. Nereikia spausti erkės kūnelio ar tepti jo riebalais. Geriausia būtų erkę, kiek įmanoma arčiau galvos, sučiupti pincetu ir pašalinti ją truktelėjant atgal.
Kadangi erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant nereikėtų jos sukioti į kairę ar dešinę. Žaizdelę reikia apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfekuoti“, – aiškino Marijampolės VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, vyriausioji apskrities epidemiologė Loreta Radzevičienė.
Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės ir liko galvutė, negalima tos vietos draskyti. Galvutę pašalins pats organizmas.
Jeigu erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas, pradėjo kankinti bloga savijauta, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Užsikrečiama per nevirintą pieną
Specialistų atlikti tyrimai rodo, jog sergamumas erkiniu encefalitu didėja ne tik visoje Europoje, bet ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje šalies teritorijoje. Pernai mūsų šalyje buvo užregistruota 320 erkinio encefalito ir 1153 Laimo ligos (2007 m. – 234 erkinio encefalito ir 1395 Laimo ligos) atvejai.
Labiausiai liga paplitusi centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje. Manoma, kad mūsų šalies teritorijoje maždaug kas septinta erkė yra užsikrėtusi erkinio encefalito virusu. Beje, virusai randami erkių seilių liaukose, todėl net ir tik įsisiurbdamos jos jau gali užkrėsti žmogų.
Specialistai priminė, jog yra ir kitas užsikrėtimo kelias: kai žmogus vartoja sergančių ar užsikrėtusių erkinio encefalito virusu ožkų, karvių nevirintą ar nepasterizuotą pieną.
Pernai nuo šios ligos mūsų šalyje buvo pasiskiepiję 9 proc. gyventojų, Estijoje ir Latvijoje atitinkamai – 18 ir 39 proc. „Gyventojai, matyt, dar skeptiškai vertina skiepų svarbą, nors ištirta, jog jų efektyvumas siekia apie 98 proc.“, – teigė vyriausioji apskrities epidemiologė L. Radzevičienė.
Primena maliariją
Erkinio encefalito pradžia primena gripą: pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis. Po kelių dienų šie simptomai išnyksta. Žmogus jaučiasi gerai 2–7 dienas. Po to vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių. Tolesni simptomai priklauso nuo ligos sunkumo. Gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimai, paralyžius. Kuo vyresnis žmogus suserga, tuo sunkesnė ligos eiga.
Pasak specialistų, pirmas pastebimas Laimo ligos simptomas – paraudusi odos dėmė. Iš pradžių jos skersmuo siekia apie 5 cm. Vėliau dėmė plečiasi, kraštuose spalva pradeda blykšti. Lieka pakilę dėmės kraštai, kurie labiau matomi sušilus, išsimaudžius vonioje.
Dažniausiai dėmė būna erkės įkandimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur. Tai – pirmoji ligos stadija. Jos metu galimi ir galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas. Antroje ligos stadijoje atsiranda neurologinių, kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimai.
Atidi kūno apžiūra
Tėvams taip pat reikia būti budriems, nes vaikams vasarą patinka landžioti pakrūmėmis, statytis būstus, žaisti pievoje. Specialistai rekomenduoja atvirų kūno vietų odą ištrinti erkes atbaidančiais skysčiais. Yra priemonių, specialiai skirtų vaikams: bekvapių ir nedirginančių odos.
Vaikus derėtų aprengti šviesiais ir vienspalviais drabužėliais, ant kurių ropojanti erkė lengviau pastebima. Drabužius taip pat rekomenduojama apipurkšti specialia priemone. Apsauginė medžiaga po kurio laiko išgaruoja, tad vėl reikia purkšti. Po vaikų lankymosi gamtoje, būtina atidžiai apžiūrėti vaiko kūną, ypač galvą. Vaiką reikia perrengti kitais drabužiais. Kadangi erkės nemėgsta saulės ir joje žūva, tuos drabužius, kuriais buvo lauke, būtina išpurtyti ir pakabinti saulėtame balkone ar kieme.
Skiepų neturėtų bijoti miške dirbantys darbininkai, uogautojai, grybautojai, mėgstantys poilsiauti miške bei miškingose vietovėse gyvenantys žmonės. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau tinkamiausias metas – žiema, pavasaris ar vasaros pradžia. Svarbu, kad spėtų susidaryti imunitetas.
Nors šunims skiepų nuo erkių perduodamų ligų ir nėra, vis dėlto nederėtų pamiršti, jog dažnai gyvūnai tampa erkių taikiniu. Norint juos apsaugoti nuo erkių, rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones. Tai gali būti specialiai keturkojams pagamintas, tiesa, ne itin malonų kvapą skleidžiantis antkaklis nuo erkių.
Įdomu
Pasaulyje yra apie 350 įvairių rūšių erkių, tačiau ne visos jos perduoda ligų sukėlėjus.
Europoje yra 8 rūšys erkių, galinčių perduoti erkinio encefalito virusą bei Laimo ligų sukėlėją.
Erkės gyvena 2–3 metus.
Žiemą erkės miega ir ištveria iki 10–15 laipsnių šaltį.
Pirmą kartą 1927 m. erkinį encefalitą Austrijoje išsamiai aprašė H. Schneideris.
Lietuvoje pirmas erkinio encefalito atvejis kliniškai nustatytas 1953 m.
