Tačiau šioje smarkiai suskaidytoje informacijos plynėje kai kurios tendencijos yra visiškai aiškios. Bendrai sutariama, kad visuomenei priimtina išmintis – valgyti mažiau, sportuoti daugiau – yra mažų mažiausiai neadekvati.
Prabėgomis pažvelgus į visų mūsų liemens linijas pasidaro skausmingai akivaizdu, kad sena lygtis – įeinančios kalorijos minus išeinančios kalorijos lygu svorio pasikeitimas – yra klaidinga iš esmės.
Tyrimais nustatyta, kad kalorija kalorijai nelygu, o skirtingi kūnai kalorijas naudoja nevienodai. Esame užprogramuoti saugoti organizme esančius riebalus, o kai kurie žmonės iš prigimties linkę saugoti didesnį riebalų kiekį nei kiti. Dieta ir sportavimas padeda, bet galų gale sprendimas neišvengiamai bus sudėtingesnis nei lėkštės atstūmimas ir ėjimas pasivaikščioti.
„Tai nėra taip paprasta, kaip pasakyti „Esi storas, nes esi tinginys“. Valios jėga nėra būdinga išskirtinai tik liekniems žmonėms. Ji pasiskirsčiusi tolygiai“, - "Psychology Today" sako Penningtono biomedicininių tyrimų centro (JAV) atstovas Nikhilas Dhurandharas.
Mokslas gali būti vis dar toli nuo stebuklingos svorio metimo formulės. O iki tokios formulės sukūrimo kiekvienam iš mūsų tas riebalų klostes teks mesti individualiai. Tačiau pasakyti lengviau nei padaryti – juk galbūt iki šiol elgėmės visiškai neteisingai. Naujausi netikėti atradimai iš mitybos ir nutukimo tyrimų fronto padės jums palenkti reikalus į gerąją pusę.
Fizinis aktyvumas: kodėl pasivaikščiojimo prieš miegą nepakanka?
JAV vyriausybė jau ilgą laiką rekomenduoja kasdieninį vidutinį fizinį aktyvumą – pasivaikščiojimo prieš miegą ar lipimo laiptais į viršų pavidalu. Bet toks aktyvumas nelabai tegali padėti sumažinti svarstyklių rodomus skaičius.
70 kg sveriantis žmogus per pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimą sudegina vos 150 kalorijų – tai atitinka du obuolius. Širdžiai tai tikrai sveika, o štai svorio nelabai veikia.
„Būtini radikalūs pokyčiai. Žmonių svoris nekrenta dėl to, kad jie pasirenka mažesnę gruzdintų bulvyčių porciją ar per dieną šiek tiek pasivaikščioja“, - sako Harvardo medicinos mokyklos (JAV) psichologė Deirdre Barrett.
Kaip pavyzdį ji siūlo Nacionaliniame svorio kontrolės registre (National Weight Control Registry - NWCR) įrašytus žmones – daugiau nei 5000 motyvuotų žmonių, kurie sėkmingai numetė vidutiniškai po 30 kg ir mažesnį svorį išlaikė vidutiniškai 5,5 metų.
Kai kurie registre įrašyti žmonės svorį metė besilaikydami sumažinto angliavandenių kiekio dietos, kai kurie rinkosi mitybą su mažai riebalų, treti atsisakė tam tikrų patiekalų. Vieni dietos laikėsi patys, kitiems reikėjo paramos. Tačiau kalbant apie ilgalaikį sumažinto svorio išlaikymą, vienas dalykas visiems jiems buvo bendras: didelis fizinis krūvis bent valandą beveik kiekvieną dieną. Daugelis jų taip pat užsiima bent viena papildoma veikla ar sporto šaka.
„NCWR įrašyti žmonės daug sportuoja“, - sako D.Barrett. Ji suskaičiavo, kad šie žmonės per savaitę sudegina vidutiniškai 2800 papildomų kalorijų.
Be abejo, ne kiekvienas sugeba numesti 30 kilogramų – ne kiekvienam to ir reikia. Tikslas neturėtų būti mažas svoris – tikslas yra sveikata. Pakanka nustumti savo svorį į įgimto intervalo apačią, sako Rockefeller universiteto (JAV) genetikas Jeffrey Friedmanas.
Netgi 4,5 kg numetimas gerokai sumažina riziką susirgti diabetu, širdies ligomis, sumažina kraujospūdį. Esmė yra nepasiduoti vien dėl to, kad neatrodote kaip supermodelis.
„Mes daugiausiai dėmesio skiriame išvaizdai, nes tą pastebi visi. Jei nutukimo nebūtų gėdijamasi, mes nesirūpintume dėl nepasiekiamų tikslų. Rūpintumėmės tik savo sveikata“, - sako J. Friedmanas.
Nėštumas: nagi, apkaltinkite savo mamą
Derybos tarp jūsų genų ir aplinkos prasideda nuo pirmos egzistavimo dienos. Jūsų optimalus svoris, įrašytas genuose, pasirodo, yra redaguojamas aplinkos dar prieš gimimą, gimdoje. Jei moters kraujyje nėštumo metu cukraus kiekis yra didelis, jos vaikai bus labiau linkę į nutukimą – tokia išvada pateikta ištyrus daugiau nei 10 tūkst. motinų ir vaikų porų.
Nėštumo diabetas gali sąlygoti vaiko nutukimą per procesą, vadinamą metaboliniu įspaudu, sako Kaiser Permanente sveikatos tyrimų centro (JAV) endokrinologė Teresa Hillier, vadovavusi šiam tyrimui.
Didelis cukraus kiekis motinos kraujyje reiškė, kad kūdikis gimdoje buvo permaitinamas, tokiu būdu tikriausiai įskiepijant polinkį į nutukimą. Netgi tos motinos, kurių cukraus kiekis kraujyje buvo ties viršutine normos riba, dažniau susilaukdavo į nutukimą linkusių vaikų. Gera naujiena yra tai, kad didelis cukraus kiekis kraujyje nėštumo metu (vadinamasis gestacinis diabetas) yra visiškai išvengiamas dalykas. Vaikai, gimę moterims, kurios nėštumo metu gydėsi diabetą, buvo nė kiek ne storesni už vidutinius bendraamžius.
Išvada aiški: žmogaus svoris gali būti apsprendžiamas labai anksti, o nutukimas iš esmės yra paveldimas iš motinos. Daugelis žmonių ir gyvūnų tyrimų parodė, kad moters nutukimas tiesiogiai didina vaiko riziką priaugti daugiau svorio nei reikia.
Geriausias patarimas būsimoms mamoms: prieš nėštumą suliesėkite. Dėl to ne tik padidės galimybė susilaukti normalaus svorio kūdikio, bet ir sumažės nėštumo komplikacijų tikimybė. Bet jei manote, kad jums vis vien gresia gestacinis diabetas, nėštumo metu kreipkitės į medikus, kurie atliks jums hiperglikemijos tyrimą.
Jei cukraus kiekis kraujyje tikrai per aukštas, pasitarkite su savo gydytoju dėl gydymo keičiant mitybą ir fizinį aktyvumą. O jei tai nepadeda, gydytojas gali skirti insulino.
**************** II dalis - Evoliucija: jūsų kūnas nori, kad būtumėte stori