Kai kurios medžiagos po truputį kaupiasi organizme, sąveikauja su kitomis medžiagomis, dėl to jų neigiamas poveikis „sumuojamas“. Galbūt todėl nuolat daugėja vėžio ligų, apsigimimų, sklaidos sutrikimų, kitų sveikatos problemų, tačiau niekas negali atsakyti, kodėl? Daugelis motinos organizme susikaupusių medžiagų perduodamos kūdikiams per placentą arba pieną.
Kosmetikoje leidžiama naudoti net tokias medžiagas, kurios paprastai draudžiamos kitose pramonės šakose ar gaminiuose, nes jų kiekiai yra labai maži, todėl manoma, kad jos turėtų būti saugios.
Tačiau suskaičiuokime visas priemones, kurias naudojame kiekvieną dieną: dantų pasta, muilas, šampūnas, plaukų kondicionierius, želė, dezodorantas, kūno pienelis, kremai, kvepalai, skutimosi priemonės, makiažas, nagų lakas... Iki 70 proc. ant odos tepamų, purškiamų priemonių įsigeria į kūną. Taigi tų medžiagų sunaudojama per metus ir visą gyvenimą ne taip mažai.
Kvapai – pavojingi
Kvapiosios medžiagos (angl. perfum, fragrance) naudojamos beveik visuose kremuose. 95 proc. kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50–100 kvapiųjų medžiagų, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą, vėžį. Prasiskverbusios per odą, jos pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą.
Dėl ypatingo tvarumo ir savybės biologiškai kauptis randamos riebaliniame audinyje, kraujo lipiduose, motinos piene.
Teisiniai aktai nereglamentuoja kvapiųjų medžiagų, naudojamų kosmetikoje, kiekio ar jų galimų derinių.
Krūties vėžys ir nevaisingumas
Viena populiariausių medžiagų, naudojamų kaip konservantas (apsaugo nuo mikrobų veisimosi kremo indelyje), yra parabenai (butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo parabenai). Šios medžiagos taip pat lengvai prasiskverbia per odą į organizmą.
Parabenai randami moterų krūtų audinyje. Nors dar neįrodyta, bet matomas akivaizdus ryšys tarp padidėjusio jų kiekio audinyje ir krūties vėžio. Visų tirtų krūties vėžiu sergančių moterų organizme aptiktas didesnis parabenų kiekis. Yra pakankamai įrodymų, kad parabenai ardo endokrininę sistemą – „mėgdžioja“ estrogenų veiklą, todėl gali sukelti hormoninius pokyčius bei alergiją. Įrodyta, kad propilparabenas veikia vyrų reprodukcinę sistemą. Atlikti tyrimai parodė, kad šiuo metu pagal ES teisės aktus leidžiamas naudoti parabenų kiekis mažina spermos gamybą.
Kremuose – paplitęs teršalas
Kremų gamyboje naudojami ftalatai, nors dažniausiai neminimi etiketėje ir slepiasi po kvapiosiomis medžiagomis. Nors ftalatai minkština odą, padeda lengviau įsigerti kremui, ilgiau išlieka gaivus kvapas, tačiau tai labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas. Šios medžiagos neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.
2003 m. du ftalatai (DEHP ir DBF) ES buvo uždrausti naudoti kosmetikoje. Tačiau niekas netiria, ar šių medžiagų yra iš trečiųjų šalių atvežamoje kosmetikoje.
Kaip drėkinamoji medžiaga, kremų gamyboje naudojamas propilenglikolis. Jis gali sukelti kontaktinį dermatitą, dilgėlinę. Taip pat manoma, kad gali pažeisti centrinę nervų sistemą.
Kremuose esantys glicerinai – dažniausiai tai sintetiniai naftos mišiniai (Propylene Glycol) – naudojami kaip drėgmę palaikanti medžiaga. Jie sukelia alergiją, dilgėlinę ar egzemą.
Kova su raukšlėmis?
Alfa–hidroksi rūgštys (AHA) naudojamos kremų gamyboje kaip priemonė „nuo senėjimo“. Tačiau šios rūgštys lengvai prasiskverbia per odą į organizmą, gali padidinti jautrumą saulei ir sukelti priešingą reakciją – paspartinti senėjimą, sukelti vėžį. JAV atlikti tyrimai rodo, kad šios medžiagos sukelia daug neigiamų odos reakcijų.
Natrio laurilsulfatas, kremuose naudojamas kaip riebalus šalinanti, emulsifikuojanti ir putojimą sukelianti priemonė, dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus. Gali pažeisti kepenis, širdį, plaučius ir imuninę sistemą. Yra įrodymų, kad daro neigiamą poveikį vaisingumui.
BHT (butilhidroksitoluenas, E 321) gali sukelti alergijas, turėti įtakos elgsenos sutrikimams ir reprodukcinei sistemai.
Dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA) yra naudojami labai plačiai kaip emulsikliai ar putojimą sukeliančios medžiagos. Jie gali slėptis ir po kitomis sudėtinėmis kosmetikos dalimis, pavyzdžiui, laurilsulfatu ir kt. DEA ir TEA sukelia odos dirginimą, dėl jų gali susidaryti kitos vėžio ligas sukeliančios medžiagos.
Saugios medžiagos
Saugus, nekeliantis pavojaus sveikatai kremas, kurio sudėtyje yra migdolų aliejus (Almond oil), bentonito arba magnio aliuminio silikatas – tai natūralus išvalytas molis (Bentonite/ Magnesium Aluminium Silicate), įvairūs alkoholiai (cetyl, lauryl, oleyl, stearyl), lecitinas (Lecithin), sorbitolis (Sorbitol), taukmedžio aliejus (Shea Butter), kviečių gemalų gliceridai (Wheatgerm Glycerides), ksantano guma (Xanthan Gum) ir kt.
Venkite produktų, kuriuose yra sintetinių kvapiųjų ir dažančių bei antibakterinių medžiagų. Nepirkite kosmetikos, jeigu nėra informacijos apie jos sudedamąsias dalis. Jeigu ši informacija netelpa ant indelio, privalo būti pridėta atskirai. Rinkitės kosmetiką ir higienos priemones, pagamintas iš natūralių medžiagų, žolelių ekstraktų, naudokite homeopatinius preparatus. Tačiau būkite atsargūs – „natūrali“ kosmetika ne visada reiškia saugi.
Dažnai gaminiuose, reklamuojamuose kaip „natūralūs“, „žolelių pagrindu“, „organinės kilmės“, tėra tik keletas natūralių komponentų, kurie „paskęsta“ pavojingoje sintetikoje.
Pirkite Europos Sąjungoje pagamintus kremus, nes čia keliami griežtesni reikalavimai ingredientams. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje draudžiama kosmetikoje naudoti ar ribojama apie 1000 medžiagų, o JAV – tik kelios dešimtys. Kai kurių gamintojų skirtingoms rinkoms gaminamų produktų sudėtis skiriasi, nors prekinis ženklas yra tas pats.
