Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama valgyti su saiku ir neriebiai, vartoti reikėtų maistą, turintį daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų, biologiškai aktyvių medžiagų.
Angliavandeniai - sudaro vyresnio amžiaus žmonių mitybos pagrindą. Todėl vyresniame amžiuje reikia valgyti daugiau kruopų, dribsnių, makaronų, duonos, vaisių ir daržovių, o cukraus sumažinti iki 5 arbatinių šaukštelių per dieną.
Baltymai - jų organizmas turi gauti 50 - 60 g per dieną ir ne mažiau, o pagrindinis jų šaltinis - gyvulinės kilmės maistas, žuvis, pupos, žirniai.
Riebalai - turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų kalorijų. Reikėtų rinktis augalinės kilmės, nes juose mažiau cholesterolio.
Maistinės skaidulos - būtinos vidurių užkietėjimo profilaktikai, reguliuoja žarnyno veiklą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir riziką susirgti storųjų žarnų vėžiu. Skaidulų šaltinis - daržovės, vaisiai, kruopos, dribsniai, duona.
Mikroelementai:
Kalcis - palaiko kaulų, dantų stiprumą, jo trūkstant vystosi osteoporozė. Kalcio yra pieno produktuose, citrusiniuose vaisiuose, žalių salotų lapuose, pupose, žirniuose. Kasdien su maistu reikia suvalgyti apie 1 g (apie 4 stiklinės pieno).
Cinkas - reikalingas žaizdoms, opoms gyti, stiprina imuninę sistemą. Jo yra mėsoje, kiaušiniuose, žuvyje, kepenyse.
Kalis - kai jo trūksta, trinka širdies ritmas, silpsta raumenys, kartais sutrinka plaučių ir inkstų veikla. Daugiausia jo yra bananuose, apelsinų sultyse, žaliuose vaisiuose, bulvėse, žirniuose. Paros norma - apie 2 g.
Geležis - per parą su maistu reikia gauti iki 10 mg, nes antraip gali vystytis mažakraujystė. Lengviausiai geležis pasisavinama iš mėsos, kepenų, kiaušinio trynio, bulvių.
Magnis - jo trūkumas padidina raumenų dirglumą, sukelia širdies ritmo sutrikimus. Pagrindiniai šaltiniai - grūdai, žirniai, pupos, žalios lapinės salotos.
Verta prisiminti:
- jeigu žmogus serga širdies ligomis, yra padidintas kraujospūdis, skysčių suvartojimas ribojamas nuo 1 iki 1,5 litro,
- valgomosios druskos į vyresnių maistą geriau papildomai nedėti arba jį sūdyti labai mažai, nes per didelis druskos kiekis kelia kraujospūdį, o paros poreikį kompensuoja druska, esanti duonoje ir kituose gatavuose maisto produktuose.
