Geležinė sveikata ir ištvermė
Kai karalienei tebuvo 21 metai, ji sosto kalboje pasakė: „Pareiškiu jums, kad visas mano gyvenimas, nesvarbu, ilgas jis bus ar trumpas, bus skirtas tarnauti jums ir mūsų didžiai imperatoriškajai šeimai, kuriai visi priklausome“. Iki šiol ji tvirtai laikėsi šio pažado ir dešimtmečius nenuilstamai dirbo karalystės naudai.
Karaliavimo metams bėgant, Elžbietai II pavyko tik nedidelę dalį laiko skirti medicininėms procedūroms, įskaitant sėkmingą kataraktos operaciją 2018 m. Užuot gaišusi laiką atsigaudama po jos, karalienė tuomet tiesiog užsidėjo akinius nuo saulės ir grįžo į darbą, atšaukusi visas reabilitacines procedūras.
2019 m. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sveikata tapo šiek tiek prastesnė, rugsėjo mėn. ji atsisakė taip reikalingos kelio operacijos ir, kaip tuo metu rašė „Britain's Express“, jai tapo sunkoka keliauti. Prieš dvejus metus ji, ir šiaip nebuvusi stikliuko mėgėja, nusprendė visiškai atsisakyti alkoholio – tai padaryti ją paskatino gydytojų rekomendacijos, tiesa, su jos sveikatos būkle tiesiogiai nesusijusios.
Pernai sausį karališkosios šeimos nariai buvo paskiepyti nuo koronaviruso, o spalį karalienė pirmą sykį pasirodė viešai pasiramsčiuodama lazdele, ir tai nebuvo gydytojo rekomendacija – greičiausiai ji tiesiog apsisaugojo nuo akmenimis grįsto kelio abatijoje, kurioje lankėsi, keliamų nepatogumų. Tą patį mėnesį „Sky News“ taip pat pranešė Elžbietą II praleidus naktį ligoninėje – „ir tai nebuvo susiję su COVID-19, – teigiama tuomet Bekingemo rūmų išplatintame pranešime. – Gavusi medikų patarimą pailsėti kelias dienas, karalienė popietę apsilankė ligoninėje ir atliko išankstinius tyrimus, šiandien pietų metu grįžo į Vindzoro pilį ir išlieka geros nuotaikos“. Ši hospitalizacija šalies vadovei tapo pirmąja per daugelį metų.
Kliaujasi homeopatija
Nepaisant to, kad oficialiai Vindzorai negali palaikyti alternatyviosios medicinos principų, jau seniai menka paslaptis, jog Elžbieta II ir kiti karališkosios šeimos nariai aktyviai naudoja homeopatiją. Meilę alternatyviajai medicinai karalienė greičiausiai paveldėjo iš tėvo Jurgio VI, kuris net vieną lenktyninių žirgų buvo pavadinęs „Hypericum“ – homeopatinio preparato, kuris naudojamas gydant patirtas traumas, garbei.
Iki 2018 m. vienas iš trijų asmeninių Elizabeth II gydytojų buvo velionis Karališkosios Londono homeopatinės ligoninės direktorius Peteris Fisheris. Kitas asmeninis britų karališkosios šeimos gydytojas, daktaras Mosarafas Ali, – žinomas tarptautinis ajurvedos medicinos ir natūropatijos ekspertas, išleidęs knygą, kuriai pratarmę parašė pats princas Čarlzas. Žymusis gydytojas, turintis akademinį medicininį išsilavinimą (gautą, pagal gandus, dar Sovietų Sąjungoje), diagnozes nustato remdamasis paciento pulsu, liežuvio būkle ir akies rainelės išvaizda.
Beje, daugelis šaltinių pastebi, kad nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios Jos Didenybė visur keliauja su įspūdingu lagaminu homeopatinių vaistų.
Kita vertus, velionis princas Philipas niekada nepalaikė žmonos aistros homeopatijai. Elžbietos II vyras susirgęs mieliau kreipdavosi į gydytojus, o ne pasikliovė įvairiais vaistažolių papildais. Tačiau net ir jis kelerius metus nenusiėmė varinės apyrankės, kuri neva turėjo padėti sergant artritu.
Geras humoras ir sėkmingi genai
Žinoma, Didžiosios Britanijos monarchės rankose yra daug raktų į ilgaamžiškumą. Tarp jų ji pati įvardija tokias pavydėtinos sveikatos priežastis, kaip tikslo turėjimas, aktyvumo išsaugojimas, dažnas buvimas lauke, neabejotinai gera mityba.
Karalienė turi galių vienu piršto krustelėjimu išsikviesti pačius geriausius gydytojus – ji gali sau leisti mokėti didžiausias kainas už privačią mediciną ir geriausius gydytojus. Bekingemo rūmai netgi turi savo operacinę. Jokio streso namuose: ji turi daugybę tarnų, kad patenkintų kiekvieną jos užgaidą.
Dar viena karalienės ilgo gyvenimo priežastis – puikus humoro jausmas, ateinantis į pagalbą jai per įvairiausias gyvenimo peripetijas. Na ir, žinoma, smegenų darbas. Karalienės Elžbietos II valdymo laikotarpis – vienas ilgiausių Didžiosios Britanijos istorijoje. Ji iki šiol aktyviai dalyvauja valstybės reikaluose. Vaikystėje ir jaunystėje negavusi klasikinio išsilavinimo, per visą gyvenimą ji nuolat lavinosi, kad galėtų lygiavertiškai elgtis ir ginčytis su įtakingiausiais politiniais protais.
5 priežastys, nulėmusios karalienės Elžbietos II ilgaamžiškumą:
Bryan Kozlowski, „Tegyvuoja karalienė“ knygos autorius
– Treniruotės: karalienė Elžbieta II labai tiki „protingomis mankštomis“, pavyzdžiui, sparčiais pasivaikščiojimais su korgiais ir jodinėjimu.
– Maistas ir alkoholis: karalienė buvo paauglė, kai vyko Antrasis pasaulinis karas. Kaip ir daugelis jos kartos atstovų, kurie Antrojo pasaulinio karo metu patyrė maisto produktų normavimą, Elžbieta II mėgsta paprastus patiekalus.
– Grožio režimas: jokie prabangūs kosmetikos prekių ženklai neturi karališkojo patvirtinimo antspaudo, daugybę metų Elžbieta II naudojo demokratiškų kainų produkciją.
– Smegenų aktyvumas: viena pagrindinių priežasčių karalienei išlikti sveikai – „protavimą palaikantys įpročiai“. Kiekvieną dieną karalienė gauna didelę raudoną dėžę, pilną dokumentų. Kiekvieną rytą per pusryčius ji skaito laikraščius ir seka visus politinius ir socialinius įvykius.
– Psichinė sveikata: Elžbieta II kilusi iš kultūros, puoselėjančios orumą, kai kiekvienas atsakingas už savo emocijas. Ji praktikuoja tai, ką psichologai vadina „naudos ieškojimu“. Tai tikrai prisideda prie ilgaamžiškumo ir visaverčio egzistavimo.
Specialisto komentaras:
LSMU Slaugos fakulteto Geriatrijos klinikos vadovė prof. Vita Lesauskaitė:
– Sveikatos priežiūra ir sveika gyvensena neabejotinai turi didelės reikšmės ilgaamžiškumui. Žinoma, karalienė Elžbieta II savo paslaugoms turi visus geriausius šalies medikus, bet ar ji jų paslaugomis naudojasi, kokiomis ir kaip – viso to mes nežinome (karalienės privatus gyvenimas yra gerai saugomas), tad ir spręsti negalime.
Jei rinktumėmės tarp genetikos ir gyvenimo būdo, daugiau įtakos visgi turi gyvenimo būdas. Genai nėra tokie fatališki, kad viską spręstų. Veikiau – gera mityba, stresų mažinimas ir pakankamas fizinis aktyvumas.
Lietuvoje taip pat yra nemažai ilgaamžių, tikrai turime šimtamečių. Ir tikėtina, kad būtent gyvenimo kokybė yra tai, kas jiems padeda nugyventi ilgą ir orų gyvenimą. Be to, pagelbėja mokėjimas savo lūkesčius ir norus priderinti prie esamų sąlygų. Jeigu nesiseka pasiekti tikslo, galima tą tikslą sumažinti, ar ne? Man rodos, žmonės, kurie ilgai gyvena, būtent tą ir moka daryti.
