Pavyzdžiui, Johnas Lennonas, vienas iš legendinės grupės „The Beatles“ narių, praktikavo meditaciją ir žavėjosi badavimu. Badavimo šalininkai spėja, kad jo kūrybiniai praregėjimai muzikos sferoje tapo ne tik talento, bet ir periodiško kasdieninės duonos atsisakymo rezultatu.
Т. Тоyо, buvęs Japonijos bendruomenių rūmų narys, visiems abejojantiems primygtinai rekomendavo kiekvieną savaitę vieną dieną badauti. Jo įsitikinimu, tai puikus sveikatinimosi ir mąstymo aktyvinimo metodas. Jis ne kartą pabrėžė, kad tai ne šiaip sau dieta, nes dėl badavimo geriau veikia galva, nepertraukiamai kyla naujos idėjos.
Pakalbėkime apie gydomąjį vienos dienos badavimą. Tai, kad neilgas badavimas yra naudingas, buvo tikima nuo neatmenamų laikų. Įvairiose religijose buvo propaguojami badavimai ir pasninkai.
Tikima, kad vidaus organų nuovargis pašalinamas vienos dienos badavimais.
Esą badaujant energija, kurią mes išeikvojame maisto virškinimui, naudojama organizmo valymui. Švarinant organizmą geriamas tik vanduo – dažnai ir nedideliais kiekiais. Per dieną išgeriama po pusantro-du litrus skysčio. Be gryno vandens dar geriamas silpnas erškėtrožių antpilas ar žolelių arbata (be cukraus).
Kai kurie žmonės tikina badaujant išsigydę pačias įvairiausias ligas. Yra įkurtos netgi badavimo ir žaliavalgystės mokyklos, kuriose žmonės sako pasveikstantys nuo artrito, kraujagyslių ligų, ŽIV, hepatito ar auglių.
Badavimą propaguojantys žmonės įsitikinę, kad lengvas stresas, kurį patiria organizmas saikingo badavimo metu, teigiamai veikia imunitetą ir mažina vėžinių susirgimų tikimybę. Moksliniais tyrimais tai, žinoma, nėra įrodyta.
Tačiau specialistai yra kiek kitokios nuomonės. Pasak dietologų, Badas – didžiulis stresas organizmui, todėl badavimo metu įsijungia jo apsauginės reakcijos. Kuriam laikui organizmas sutelkia visas savo jėgas.
Gydytojai perspėja, kad badavimas sukelia organizme tam tikrus procesus, kurių metų išsiskiria daugiau toksiškų medžiagų nei įprastai. Žmogus tampa mieguistas, jaučia ne tik alkį, bet ir silpnumą, nuotaikų svyravimus, šaltį. Nusilpsta imuninė sistema, padidėja infekcinių ir peršalimų ligų rizika. Sergant lėtinėmis ligomis, badavimas sukelia jų paūmėjimą.