Žmogaus organizmą 60-70 proc. sudaro vanduo, todėl suprantama, kad vanduo dar labiau nei maistinės medžiagos jam reikalingas. Juk be maisto išgyventume daugiau nei mėnesį, o be vandens tik keletą parų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išgerti vandens vidutiniškai apie 30 ml/ 1 kg kūno masės t. y. jei 5 metų vaikas sveria 20 kg, tai jis išgerti turėtų tris stiklines vandens per dieną. Tik suprantama, kad vanduo, tai nėra gaivieji gėrimai, nektaras, sultys, kompotai ir pan.
Beja, mineralinio vandens sudėtis skiriasi nuo paprasto vandens, dėl mineralinių medžiagų gausos, bet reikia nepamiršti, kad jame taip pat gausu mineralo natrio, kurį padauginus iš 2,5 gauname druskos kiekį vandenyje, kurios ribojimą rekomenduoja sveikatos specialistai. Reiktų atkreipti dėmesį, kad vartojant tokius skysčius, tik skatinamas didesnis gryno vandens poreikis. Geriausias vandens pasirinkimas – geriamas vanduo bėgantis iš čiaupo. Galima pripilti į ąsotį ir palaikyti kambario temperatūroje, kad nebūtų per šaltas. Tačiau šaltuoju metų laiku puiki alternatyva šiltas vanduo ar žolelių arbatos apie 50 laipsnių temperatūros.
Itin akcentuojama nesirinkti nešvaraus vandens iš upių, ežerų ar kitų šaltinių, kuriuose vanduo užterštas. Tokiu būdu būtina vandenį virinti, tačiau jei geriamas vanduo, pavyzdžiui, bėgantis iš čiaupo, yra švarus, kaip ir yra didžiojoje Lietuvos dalyje, geriausia rinktis nevirintą. Lietuvos gręžinių vanduo yra dažniausiai geros kokybės. Jame randama, nors ir nedideliais kiekiais, dešimtys žmogui reikalingų mikroelementų: chloridų, kalcio, magnio, molibdeno, cinko, vario, chromo, fluoridų, nikelio.
Dažnai klausia: ar vandenį geriau pirkti iš parduotuvės ar gerti iš stacionarių vandens rezervuarų, stovinčių, pavyzdžiui, įstaigose, darbovietėse? Atsakymas paprastas, jei norite mokėti daugiau nei už vandenį bėgantį iš čiaupo, o dažnu atveju ir geresnės kokybės, tai galite mokėti.
Taip pat Vidūnas savo traktate rašė: jei žmogus sveikai maitinasi, tai vandens reikia gerti tik gausiai prakaituojant t. y. saulės kaitroje. Čia galima būtų papildyti: sportuojant, aktyviai judant, kai organizmo skysčiai šalinasi greičiau ir poreikis išgeriamo vandens kiekio bus didesnis. Žinoma ir tai, jei valgoma daug rafinuotos druskos, cukraus, išgeriamas ne vienas kavos puodelis per dieną ir ne vienas lašas alkoholio, tuomet natūralu, kad mūsų organizmui reikės gal net daugiau nei rekomenduoja PSO, t. y. moteriai sveriant 60 kg rekomenduojama išgerti apie du litrus vandens, o nesilaikant sveikatai palankios mitybos principų išgeriamo vandens kiekis turėtų dar didėti. Tačiau žinoma ir tai, kad vandenį reikia gerti gurkšnojant, o ne visą stiklinę ar net du litrus pasistačius dirbant prie kompiuterio išgerti valandos bėgyje.
Kiekvienas turime stebėti save ir jausti, ar mums dabar reikia išgerti vandens ar suvalgyti obuolį. Taip pat būtina stebėti organizmo siunčiamus signalus, kurie rodo, kad organizmui trūksta skysčių: sausa oda, sausos ir trūkinėjančios lūpos, šlapimo spalva tamsiai geltonos spalvos ar net virškinimo sutrikimai. Jei nuolatos gersite vandens per daug nei reikia Jūsų organizmui, tuomet išplausite, kaip rašė Vidūnas, visas vertingas medžiagas – vitaminus ir mineralus. Todėl klausykite savęs!