Kraujomaiša (incestas) - lytinis nukrypimas, seksualiniai santykiai tarp giminaičių, kuriuos sieja kraujo ryšys – egzistavo galingiausiose Egipto, Sirijos, Mesopotamijos ir kitose civilizacijose, inkų imperijoje. Tuoktis broliams ir seserims, tėvams ir dukroms, motinoms ir sūnums buvo normalu ir priimtina.
NETURĖJO KITO PASIRINKIMO
Legendinio Egipto faraono Tutanchamono tėvai buvo brolis ir sesuo. Būtent dėl to 19-kos miręs faraonas turėjo apsigimimų. Dėl blogai išsivysčiusių kaulų, jis turėjo problemų su kojomis ir stuburu, jam teko vaikščioti pasiramstant lazda. O norėdamas pasukti galvą, jis turėjo pasukti visą kūną.
KRAUJOMAIŠA IR IŠ MEILĖS
VI amžiuje popiežius šv. Grigalius I uždraudė vedybas net septintos eilės giminaičiams, bet XIII a. draudimas buvo sušvelnintas ir leista tuoktis trečios eilės giminaičiams. Tačiau kraujomaiša buvo paplitusi ir vėlesniais laikais tarp karališkųjų šeimų atstovų, nes santuoka su giminaičiais garantuodavo žemių išsaugojimą, „mėlyno kraujo“ grynumą. Būta ir kraujomaišos iš didelės meilės, ne tik iš reikalo ar išskaičiavimo.
Kai 1820 metais misijonierius Hiramas Binghamas nuvyko į Havajus, liko šokiruotas. Vietiniai gyventojai garbino stabus ir poravosi su savo šeimos nariais.
Havajų karalius Kamehameha III net po to, kai pripažino krikščioniškas vertybes, buvo persekiojamas misionierių, nes turėjo lytinių santykių su savo seserimi, princese Naha-en-en. Tačiau istoriniuose šaltiniuose minima, kad monarchai mylėjo vienas kitą kaip vyras ir moteris, ne kaip brolis ir sesuo.
Inkų valdovas Huayna Capac (1493-1527) perdavė valdžią į savo vyriausiojo sūnaus Huascar rankas. Šio motina buvo jo teta – tėvo H. Capaco sesuo. Siamo karalius Rama V (1873-1910) turėjo daugiau nei 70 vaikų. Daugelį jų pagimdė jo žmona, kuri buvo jo pusseserė.
KARALIŠKOS PROBLEMOS
Kraujomaiša nesvetima buvo ir Prūsijos, Prancūzijos aukštuomenės sluoksniuose, britų karališkoje šeimoje.
Tačiau kraujomaiša ne visiems padėdavo išsaugoti valdžią. Dėl incesto žlugo Ispanijos Habsburgų dinastija. 1661 Ispanijos karališkoji šeima pagaliau džiaugėsi ilgai lauktu įpėdiniu. Keturi jo broliai mirė vaikystėje. Netrukus jam teko perimti tėvo-karaliaus vaidmenį. Mažiau nei po ketverių metų po gimimo, Charlesas II ant savo galvos užsidėjo Ispanijos karaliaus karūną. Bet ketverių metų karalius dar negalėjo kalbėti, o aštuonerių dar nevaikščiojo. Epilepsija, psichikos problemos, impotencija, valgymo sutrikimai (dėl nesusiformavusio apatinio žandikaulio jis negalėjo normaliai kramtyti maisto) ir dar visa krūva kitų ligų kankino jaunąjį monarchą. Charleso negalavimų priežastis buvo incestas.
Charlesas II buvo vedęs du kartus, abi santuokos buvo bevaisės. Sulaukęs trisdešimties metų karalius atrodė senas ir paskutiniais savo gyvenimo metais negalėjo išlipti iš lovos. Paskutinis Ispanijos Habsburgų dinastijos palikuonis nesulaukė ir trisdešimt devintojo gimtadienio.
Charleso tėvas Pilypas IV vedė savo dukterėčią, kuri gimė pusbrolių šeimoje. Kraujomaiša Habsburgų dinastijoje tęsėsi per daugelį kartų.
VIKTORIJOS PRAKEIKSMAS
Šia liga sirgo ir jos vaikai. Dukterys Alisa ir Beatričė buvo šios ligos nešiotojos, kurios perdavė hemofiliją savo vaikams. Ir su kiekviena karta kraujomaišos aukų skaičius augo. Nes tais laikais visiems rūpėjo stiprinti savo dinastijos santykius ir niekas nekreipė dėmesio į silpstantį genetinį paveldą.
Karalienė Viktorija pagimdė 9 vaikus, kurių palikuoniai valdė Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Rusijoje, Ispanijoje. Buvo Švedijos, Danijos, Norvegijos, Jugoslavijos, Graikijos, Rumunijos monarchų giminaičiai. Pavyzdžiui, karalienės Viktorijos anūkė pernešė hemofilijos geną į Rusiją tapusi caro Nikolajaus II žmona.
Tačiau hemofilija Jungtinės Karalystės karališkoje šeimoje buvo pažabota. Vyriausiam Viktorijos sūnui Edwardui labai pasisekė, nes jis išvengė šios ligos. Sveikas vyriausias sūnus paveldėjo sostą, vedė Danijos princesę Aleksandrą, kuri pagimdė šešis sveikus vaikus.
Incesto auka buvo ir Vokietijos monstras Adolfas Hitleris. Žiauriausias visų laikų diktatorius buvo kraujomaišos vaisius. Jo tėvas vedė pusbrolio dukrą ir susilaukė despotiško vaiko, kuris po daugelio metų pradės Antrąjį pasaulinį karą ir bus kaltas dėl milijonų žmonių gyvybių.
ŠIŲ LAIKŲ ISTORIJOS ŠOKIRUOJA
Kraujomaiša egzistuoja ir mūsų dienomis. Europos politikai prieš porą metų netgi siūlė legalizuoti incestą. Pavyzdžiui, Polinezijoje griežtai draudžiami lytiniai santykiai tarp motinos ir sūnaus, tačiau toleruojami tarp tėvo ir dukters. Nes šiose salose giminystės ryšiai siejami tik pagal moterišką liniją.
Prieš porą metų pasaulį apskriejo šokiruojantis kraujomaišos atvejis Australijoje. Coltų šeimos istorija primena baisiausią siaubo filmą. Intymius santykius Coltų šeimoje buvo užmezgusios net keturios kartos.
Šokiruojančią Coltų kraujomaišą pradėjo proseneliai, kurie buvo brolis ir sesuo. Per daugelį metų šeimos santykiai taip išsigimė, kad tarpusavyje santykiavo ir vaikų susilaukė broliai ir seserys, dėdės ir dukterėčios.
13 metų mergaitė turėjo seksualinių santykių su savo 9-mečiu dėde. 7 ir 9 metukų seserys miegojo su trim savo 12-15 metų broliais. Visi šie vaikai taip pat buvo kraujomaišos vaisiai, gimę po sesers ir brolio, motinos ir sūnaus, tėvo ir dukros santykių.
Visi Coltų palikuoniai turėjo klausos, kalbos ir regos sutrikimų, jie nemokėjo skaityti, rašyti, naudotis dušu, tualetiniu popieriumi. Jų kalba buvo neišsivysčiusi ir sunkiai suprantama.
Atokiame kalnų slėnyje dviejuose vagonėliuose besiglaudusi šeima vietinių dėmesį patraukė dėl to, kad vaikai nelankė mokyklos. Susidomėjus šiuo reikalu socialinėms tarnyboms, Coltų šeimos istorija išlindo į dienos šviesą. Vaikai iš tėvų buvo atimti, jiems skirti globėjai, paskirtos gydymo programos dėl psichologinių traumų. Retkarčiais jiems leidžiama pabendrauti su savo tėvais, broliais ir seserimis.
Lietuvą šią vasarą taip pat sudrebino skandalas, kai Klaipėdos rajone 40-metis tėvas su savo nepilnamete biologine dukra susilaukė kūdikio.
INCESTAS PAPLITĘS MUSULMONŲ PASAULYJE
Danų psichologas Nikolajus Sennelis atliko tyrimą apie mažai žinomas problemas musulmonų pasaulyje. Katastrofiškas pasekmes turi santuokos tarp pusbrolių, seserų ir brolių. Ši praktika šiais laikais yra draudžiama krikščioniškose šalyse.
Tačiau tik ne islamo kultūroje. Kaip rodo tyrimai, apie pusę musulmonų gyventojų pasaulyje kenčia nuo kraujomaišos pasekmių. Pakistane šis skaičius siekia 70 proc. Anglijoje, daugiau nei pusė Pakistano imigrantų tuokiasi su savo pusbroliais, Danijoje tokių santuokų skaičius yra 40 proc. Liūdnas procentas ir arabų šalyse: 67 proc. artimų giminaičių tuokiasi Saudo Arabijoje, 64 proc. Jordanijoje ir Kuveite, 63 proc. Sudane, 60 proc. Irake ir 54 proc. Jungtiniuose Arabų Emyratuose.