Šis negalavimas, ne mažiau nei erekcijos sutrikimai, gali sukelti įvairių nepatogumų ir nusivylimų poros gyvenime – pradedant seksualiniu partnerės (ar jų abiejų) nepasitenkinimu, depresija ir baigiant visiška poros santykių griūtimi.
Apie šias problemas pasakoja gydytojas urologas med. dr. Vytautas Kamarauskas.
– Kaip dažnai jūsų, gydytojo urologo, praktikoje pasitaiko vyrų, turinčių ejakuliacijos sutrikimų? Kokie sutrikimai dažniausi?
Ejakuliacijos sutrikimai yra labai dažnas vyrų, kurie kreipiasi pagalbos į urologus, negalavimas. Kone kas trečias mūsų pacientas (apie 30 procentų) turi nusiskundimų dėl ejakuliacijos. Tikroji statistika gal netgi didesnė, nes dalis ejakuliacijos sutrikimų turinčių vyrų apie tai gydytojui net neužsimena: vienaip ar kitaip prisitaiko su partnere prie esamos padėties ir nesigydo.
Iš ejakuliacijos sutrikimų dažniausia yra priešlaikinė ejakuliacija. Vėlyvoji ejakuliacija pasitaiko rečiau, ji dažnesnė esant sunkesnei organinei urogenitalinės sistemos patologijai, kaip antai, sergant prostatos vėžiu, uždegimu (lėtiniu prostatitu), po chirurginių mažojo dubens organų manipuliacijų.
– Kokio amžiaus vyrams dažniau pasitaiko ejakuliacijos sutrikimų?
– Dėl ejakuliacijos sutrikimų dažniausiai kreipiasi lytiškai aktyvaus amžiaus vyrai ir tai suprantama. Vyresniame amžiuje lytinis gyvenimas vyrui tampa mažiau aktualus, todėl ir ejakuliacijos sutrikimai mažiau bejaudina. Dėl priešlaikinės ejakuliacijos dažniausiai kreipiasi 20, 45, 50 metų vyrai, tai yra, lytiškai aktyviausiu, reprodukciniu periodu.
– Kas šiuo metu žinoma apie priešlaikinės ejakuliacijos priežastis? Ar šiam sutrikimui atsirasti svarbus, pavyzdžiui, vyro asmenybės, nervų sistemos tipas, bendra sveikatos būklė?
– Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad dažniausiai priešlaikinė ejakuliacija būna pirminė, idiopatinė. Tai reiškia, kad jos priežastys nežinomos, galbūt susijusios su genetiniais veiksniais, einančiais iš kartos į kartą.
Priešlaikinė ejakuliacija gali atsirasti ir dėl urologinių priežasčių, pavyzdžiui, sergant priešinės liaukos (prostatos) uždegimu, po persirgtų lytiškai plintančių, venerinių, ligų. Priešlaikine ejakuliacija dažniau skundžiasi netvarkingą ar nereguliarų lytinį gyvenimą gyvenantys vyrai, pavyzdžiui, kurie savaitę ar dvi praleidžia be partnerės, „kenčia lytinį badą“, užtat atsigriebia savaitgalį.
Priešlaikinės ejakuliacijos priežastis gali būti stuburo ligos ar traumos, pavyzdžiui, tarpslankstelinių diskų išvaržos, potrauminė slankstelių dislokacija ar deformacijos. Neretai pasitaiko ir psichogeninės, psichologinės kilmės priešlaikinė ejakuliacija. Ją galima atpažinti iš to, kad ji nepastovi, pavyzdžiui, su viena partnere lytinis aktas normalios trukmės, o su kita – jau per trumpas dėl ankstyvo spermos išsiliejimo.
Lytinio akto trukmė ir laikas iki ejakuliacijos priklauso ir nuo kitų aplinkybių bei veiksnių: vyro susijaudinimo laipsnio, santykiavimo pozų, partnerės aktyvumo.
Kaip ir bet koks fiziologinis fenomenas, lytinio akto trukmė yra individuali. Ji priklauso nuo daugelio veiksnių – psichologinių, neurohormoninių, etninių, rasinių. Antai, juodaodžių lytinis aktas trunka pastebimai trumpiau negu baltaodžių, pietiečių – trumpiau negu šiaurinių platumų gyventojų.
– Kaip priešlaikinė ejakuliacija veikia lytinio akto kokybę, vyro ir jo partnerės būseną, pasitenkinimą intymumu?
– Į priešlaikinę ejakuliaciją vyrai reaguoja skirtingai. Jei partneriai gyvena šeimoje, šis sutrikimas priimamas lengviau, nes partneriai gali jį „sušvelninti“, pasirinkdami atitinkamas sueities pozas, lytinio akto ritmą, intensyvumą. Jei erekcija gera, po pirmojo per trumpo akto partneriai gali atlikti antrą aktą, kuris jau būna ilgesnis ir gali tenkinti abu, vyrą ir moterį. Kebliau, jei vyras keičia partneres, ir jau per pirmą aktą nori „gerai pasirodyti“, tuomet nesėkmės tikimybė reali. Priešlaikinė ejakuliacija gali psichologiškai gniuždyti vyrą, sukelti lytinio nevisavertiškumo jausmą, netgi lytinio akto ar santykiavimo su moterimi baimę (koitofobiją, feminofobiją). Negydant problema gali gilėti, prireikti psichologo, psichoterapeuto, o kartais netgi psichiatro pagalbos.
– Kaip gydoma priešlaikinė ejakuliacija?
– Priešlaikinei ejakuliacijai gydyti pasiūlyta daug būdų. Skiriama vaistų, taikoma magnetoterapija, lazerio terapija, akupunktūra, vietinio gydymo priemonės, kaip antai, specialūs anestezuojantys tepalai, kuriais prieš lytinį aktą sutepama vyro varpos galvutė ir apyvarpė, kad sumažėtų jos jautrumas ir prailgėtų lytinis aktas.
Vis dėlto dauguma pacientų pirmumą teikia tabletėms, nes toks gydymas patogesnis ir paprastesnis. Visame pasaulyje ieškoma vaistų, kad lytinis aktas prailgėtų ir abu partneriai pasiektų visišką seksualinį pasitenkinimą. Reikia pripažinti, kad laimėjimų šioje srityje yra.
– Prieš keletą metų buvo sukurtas specialiai priešlaikinei ejakuliacijai gydyti skirtas vaistas. Jis veikia greitai ir tik keletą valandų – tai yra, tiek, kiek reikia partnerių lytiniam bendravimui. Kaip įvertintumėte šio vaisto veiksmingumą?
– Lietuvoje jis užregistruotas 2013 metų rudenį, bet mes jo gaudavome ir anksčiau, užsakydavome užsienyje ir skirdavome pacientams jau kokie treji metai.
Šis vaistas efektyviai atitolina ejakuliaciją ir prailgina lytinio akto trukmę. Tiesa, idiopatinės priešlaikinės ejakuliacijos jis visiškai neišgydo: nutraukus vaisto vartojimą problema dažniausiai atsinaujina. Taigi, būtina palaikomoji terapija.
– Ar vaistas veiksmingas, jei priešlaikinė ejakuliacija susijusi su urologinėmis ligomis?
Kiekvieną pacientą, kuris skundžiasi ejakuliacijos sutrikimais, taip pat ir priešlaikine ejakuliacija, patikriname, ar neserga urologine liga: atliekame kraujo, šlapimo, lytinių hormonų tyrimą, dubens organų echoskopiją. Jei nustatoma prostatos ar kitokia urologinė patologija, pirmiausia gydome ją.
Vis dėlto, kaip minėjau, esant dažniausiai, idiopatinei, priešlaikinei ejakuliacijai jokių konkrečių sutrikimo priežasčių ar gretutinių ligų, galinčių paveikti ejakuliaciją ir lytinio akto trukmę nerandame. Tuomet pasirinktinis gydymas galėtų būti šis vaistas. Jei nustatoma urologinė liga, pirmiausia gydoma ji, pavyzdžiui, prostatitas, uretritas, varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją