Ir aš apie tai pamąstau retsykiais. Tačiau neseniai startavęs portalas būsimoms nuotakoms ir vestuvių idėjų gerbėjoms www.isteku.lt dalijasi tikra vienos moters istorija, kuri skamba ne taip romantiškai, kaip galima būtų pagalvoti. Pateikiame Joanos pasakojimą ir jums.

***

„Aš negaliu sugrįžti į Jamaiką, nes niekuomet tenai ir nebuvau", - dainavo Vytautas Kernagis, o aš galėčiau perfrazuoti, kad net ir pabuvus toje Jamaikoje, ten sugrįžti ir nesinori. Na, bet apie viską nuo pradžių.

Esu Joana, prieš kelis mėnesius ištekėjusi nuotaka, o mūsų vestuvės su Gintautu vyko... Jamaikoje. Noriu pasidalinti savo tikra istorija, kuri galbūt kažką įkvėps, o gal kam nors bus naudinga.

Kodėl Jamaika?

Su savo dabartinu vyru kartu jau esame 12 metų, todėl draugai ir artimieji jau net nesitikėjo vestuvių, o mes norėjome šventės tik mums dviem. Žinoma, mama priekaištavo, jog juos paliekame, bet... Mano svajonių atviruke buvau tik aš, mano mylimasis ir žydras vandenynas.

Aš norėjau vestuvių Maldyvuose, bet Jamaiką pasirinkome dėl praktinių priežasčių - ten įregistruota santuoka pripažįstama ir Lietuvoje, todėl nereikia dar kartą keliauti į civilinę metrikaciją.

Agentūra, kurioje užsakėme kelionę, patikino, kad tikrai niekur kitur taip paprastai legaliai susituokti mums nepavyks. Pasirodo, melavo, nes tai padaryti galima dar bent šešiose Karibų šalyse, kur veikia „Sandals" tinklo viešbučiai. Šie viešbučiai priklauso įmonei Majamyje, ir dokumentai tvarkomi būtent JAV, todėl ir santuoka yra legali.

Rūpesčiai prasidėjo Lietuvoje

Viskuo rūpinosi mano jau ne kartą išbandyta kelionių organizavimo agentūra. Ir nors dabar atrodo, kad negavau visos informacijos, bet manau, jog taip įvyko ne dėl piktybiškumo, o iš paprasto nežinojimo.

Daug rūpesčių sudarė dokumentų tvarkymas, nes juos turbūt reikėjo surinkti nuo gimimo liudijimo iki... Taip pat išversti į anglų kalbą ir notariškai patvirtinti. Tai man atsiėjo apie 600 Lt.

Vestuves pradėjome organizuoti mėnuo iki išvykimo, tad viską reikėjo daryti labai greitai. Lietuvoje pasirūpinau vestuviniais žiedais, kuriuos „Fashion Gold" salonas padarė labai greitai, o vestuvinę suknelę užsisakiau iš „Vamp" mados namų, kurių darbu itin džiaugiausi. Viskas. Lagaminai sukrauti, jaunikiui paskutinę dieną nupirkome kelnes - ir į kelią!

Kainos - milžiniškos

Atvykome antradienį, apsigyvenome prabangiame viešbutyje „White House", o vestuvių ceremonija turėjo įvykti sekmadienį. Iki to laiko tvarkėme reikalus - susitarėme su viešbučio fotografu dėl fotosesijos, kuri kainavo 1000 dolerių (2 640 Lt). Už ją gauni poros valandų fotosesiją, vėliau atsiunčia atspausdintą nuotraukų albumą, krūvą atvirukų ir du mažesnius albumus tėvams. Juos gavau praėjus trims mėnesiams nuo vestuvių. Ir nors nuotraukos neretušuotos, jos vis tiek įspūdingos. Be to, fotografui turi nuolat reguliuoti kadrą, nes jam prabanga ir grožis yra viešbutis - vietiniai visai nevertina nuostabios gamtos vaizdų. Jiems tai įprasta, jokios egzotikos, tačiau svečiai juk nori ne mūrus matyti, atsibeldę į šalį, kurios vaizdai kelionių albumuose užima kvapą. Štai kelios akimirkos. Net neįtarsi, kad šalia kadro - vaikščiojantys ar gulintys poilsiautojai. Atrodo viskas sterilu, tokia romantiška vienuma ir idilė:

Taip pat paragavome trijų skirtingų rūšių tortų ir išsirinkome šokoladinį. Norinčios gali pasidaryti bandomąjį makiažą, o aš tik suderinau laiką dėl šukuosenos. Kitas dienas tiesiog poilsiavome, deginomės ir pramogavome.

Iškart įspėju, kad jeigu renkiesi paprastą vestuvių paketą, papildomų paslaugų kainos - milžiniškos. Tau priklauso nemokama puokštė, butonjerė jaunikiui, šampano taurė, tortas ir ceremonija. Jeigu rinkčiausi antrą kartą, norėčiau pagerinto varianto, nes tuomet nereikia pergyventi, kad už papildomą gėlytę ant torto teks mokėti 80 Lt ir galėsi džiaugtis ceremonijai specialiai papuošta pavėsine.

Skelbiu jus...

Taigi - ceremonijos diena. Prieš atskrisdami buvome numatę vėlesnį ceremonijos laiką, bet kadangi ten dažnai lyja, viešbučio personalas pasiūlė perkelti laiką į vidurdienį. Ryte vis tiek dar spėjome pasideginti pliaže, tuomet bėgau susišukuoti ir pasidažyti. Atkreipkite dėmesį - jamaikietės kirpėjos nepratusios prie europiečių plaukų, todėl paprašius juos tik ištiesinti ir susukti kuodelį, ji man tiesintuvu tiesiog suskrudino plaukų galus tiek, kad grįžusi turėjau nukirpti. 

Visa išsipuošusi nuskubėjau link ceremonijos vietos ir sustingau - ji buvo tiesiog paplūdimyje, vos keletas metrų nuo pusnuogių besideginančių žmonių. Taip, nuotraukose to nesimato, ir visa ceremonija atrodo intymi, bet iš tiesų ten turi gausų būrį nekviestų žiūrovų, kurie net ploja! Džiaugiausi, kai viešbutyje sutikome kitas lietuvių poras, kurie tapo mūsų liudininkais, o kiti - filmavo ceremoniją, tad šventei suteikėme kažkiek asmeniškumo. Iškart po jos - kąsnelis torto, gurkšnis šampano, trumpa fotosesija ir vėl į paplūdimį. Tiesa, dar vakare romantiškai pavakarieniavome.

Tokia ta šventė. Tad turbūt labiausiai ir liūdna, kad nesijautė, jog TA diena kažkuo išskirtinė ar ypatinga.

Ar kartočiau?

Vestuvės įvyko balandžio pirmosiomis dienomis. Aš vis dar neturiu tai liudijančių dokumentų, tad kartais juokauju, kad esu nei ištekėjus, nei neištekėjus. Po vestuvių mes iškeliavome į kitas Karibų šalis, kur buvo mūsų medaus mėnuo, o Lietuvoje tiesiog grįžome į kasdienę rutiną.

Ar dar kartą tuokčiausi Jamaikoje? Ne.

Ar dar kartą tuokčiausi užsienyje? Irgi ne. Už tokius pinigus, kuriuos mes išleidome (viskas be medaus mėnesio kainavo apie 25 000 Lt) , Lietuvoje būtume iškėlę puikias vestuves su pačiais mylimiausiais, artimiausiais ir brangiausiais žmonėmis, kurių iš tikrųjų man trūko.