Yra ir kitų rūšių kaktusų, panašių į plokštenius. Vienų jų narelių pakraščiai švelnesni, vadinami nareniais arba velykiniais kaktusais (žydi balandžio - gegužės mėnesį). Yra vasarą žydinčių, jie vadinami lapeniais. Nuo anksčiau paminėtų skiriasi vešlesniu augimu ir stambesniais žiedais.
Kalėdiniai kaktusai - tikrieji plokšteniai
Tikrieji plokšteniai pražysta gruodžio - sausio mėnesį baltais, rausvais, raudonais ar violetiniais žiedais.
Prieš porą metų lapkričio mėnesį nusipirkau šį gausiai žydintį kalėdinį kaktusą sau dovanų. Pardavėja supakavo, kad šaltukas nesušaldytų kalėdinio stebuklo su mano mėgstamos spalvos violetiniais žiedais ir palinkėjo linksmų švenčių.
Parsinešusi į namus, kai augalas truputį apšilo, vazonėlį įstačiau į gilią lėkštutę su silpnu trąšų tirpalu. Palaikiau pusę valandos, kad substratas gerai prisigertų tirpalo. Augalo nareliai sužvilgo lempos šviesoje ir žiedai atgavo spalvą.
Augalėlis nebuvo didelis: su penkiais žiedais ir daugybe pumpurų, būsimų žiedų, pasodintas į 12 cm skersmens plastikinį vazonėlį, pripildytą durpinio substrato. Jį pastačiau ant pietinės palangės, nes šis svečias iš tolimos pietų šalies mėgsta šilumą ir šviesą, nemėgsta skersvėjų.
Temperatūra ir trąšos
Kambaryje temperatūra svyruodavo nuo 15 iki 20 laipsnių. Laistydavau maždaug kas trečią dieną, kai apdžiūdavo žemės paviršius, minkštu šiltu vandeniu. Kai buvo sniego, ištirpindavau jo ir laistydavau ne tik kaktusą, bet ir kitas gėles.
Kaktusui vandenį pildavau į padėkliuką, o ne į vazonėlį. Kas savaitę augalą atsargiai iš lėto apipurkšdavau minkštu vandeniu (išskyrus žiedus), nes kambaryje buvo sausas oras. Taip pat kas savaitę tręšiau trąšomis. Skleidėsi vis nauji pumpurai. Ant palangės įkurdintą kalėdinį kaktusą laikiau iki švenčių. Prieš Kalėdas šią gėlę pastačiau ant stalo, kad būtų puošniau ir šventiškiau.
Nemėgsta skersvėjų ir didelės drėgmės
Gėlė ant stalo pragyveno apie dvi savaites, džiugino savo puošnumu, bet truputėlį pasikeitė, atrodė pavargusi: žiedai pabluko, o pats augalas apvyto, nors laisčiau ir tręšiau įprastai. Manau, tikriausiai nepatiko skersvėjai. Per šventes tiek lauko, tiek kambario durys buvo nuolat varstomos. Atrodo, smulkmena, tačiau oro gūsiai augalui, įpratusiam gyventi ramioje ir šviesioje užuovėjoje, nepatiko.
Perstačiau vėl ant palangės, į seną vietą. Po kelių dienų pradėjo kristi neišsiskleidę pumpurai. Kasdien jų ant augalo likdavo vis mažiau. Ieškojau priežasties ir suradau. Pasirodo, sūnus kelis kartus per gausiai augalą palaistė. Jis manė, kad jei jis apvytęs, tikriausiai trūksta vandens. Dėl tokio gerumo, susiraukšlėjo nareliai, po kiek laiko ir jie pradėjo byrėti. Nustojau laistyti, tręšti, papurenau žemę, kad gautų truputį daugiau oro. Substratas pradžiuvo, laisčiau labai retai. Pernešiau į negyvenamą kambarį, kur temperatūra buvo maždaug apie 15 laipsnių. Nareliai nustojo kristi, tačiau nauji pumpurai nebesiformavo.
Po žydėjimo būtinas poilsis
Vasario pradžioje plokšteniui prasidėjo ramybės laikotarpis, kuris trunka apie septynias savaites (iki kovo pabaigos). Aš savo kalėdinį kaktusą pastačiau ant šviesios palangės, kambaryje buvo gana vėsu (temperatūra maždaug 13 laipsnių). Nareliai vėl truputį suglebo, apvyto, nes laisčiau labai retai, visai nepurškiau ir netręšiau. Pasibaigus ramybei, pavasarį kambaryje buvo jau šilčiau, nes dieną augalus dažniau pasiekdavo saulės spinduliai ir jos šiluma. Pradėjau kaktusą laistyti gausiau, kas 7-10 dienų patręšdavau trąšomis. Kaktusas atgijo.
Dauginimas ūgliais
Šakų viršūnėse išaugo naujų narelių. Gegužės viduryje nusprendžiau kalėdinį kaktusą padauginti. Atsargiai nugnybau kelis ūglius, kurie buvo su 2-3 nareliais. Keletą valandų palaikiau, kad apdžiūtų žaizdos.
Daigyklą (apie 5 cm gylio padėklą) pripyliau sudrėkinto upės smėlio ir į jį negiliai sukišau nuskintus ūglius. Juos būtina apdžiovinti, nes pasodinus šviežiai nuskintus ne visi įsišaknija, dalis supūva. Ūglius galima įšaknydinti perlite ar durpių ir perlito mišinyje (2:1). Po mėnesio ūgliai įsišaknijo. Tuo metu augalėlius laikiau šiltai, 20 laipsnių temperatūroje, kas dieną apipurkšdavau šiltu vandeniu, nelaisčiau. Daigyklą laikiau nesaulėtoje vietoje, apdengusi balta agroplėvele. Dienos metu porą kartų nudengdavau (po 15 minučių), kad jie gautų daugiau oro.
Praėjus trims savaitėms, kai pradėjo formuotis šaknų pradmenys, du kartus palaisčiau mikroelementų tirpalu "Daiga". Po mėnesio neskubėjau augalų persodinti. Daigykloje paauginau dar apie tris savaites: kartą per 5-7 dienas patręšdavau silpnu kalcio salietros tirpalu (l g trąšos - litrui vandens), kad geriau vystytųsi šaknų sistema. Kai substratas išdžiūdavo, palaistydavau vandeniu. Iš daigyklų įsišaknijusius augalus persodinau į 7 cm skersmens vazonėlius su durpiniu substratu.
Priežiūra vasarą
Birželio pradžioje, pasibaigus pavasarinėms šalnoms, kalėdinį kaktusą, kaip ir meilenius bei ciklamenus, atsargiai išėmiau iš vazono, pasodinau darže, pusiau pavėsyje. Mano naujoji gėlė per vasarą stipriai paaugo, suvešėjo, nes ja rūpinausi: laisčiau tvenkinio vandeniu, kartais juo nupurkšdavau, tręšiau kas 7-10 dienų skystosiomis trąšomis, porą kartų patręšiau raugintomis galvijų mėšlo srutomis (10 dalių vandens ir l dalis srutų).
Jaunus augalėlius su vazonėliais įkasiau greta kitų, pasodintų į žemę. Vasaros pabaigoje, kai reikėjo vazonus išimti iš žemės, augalų šaknys buvo nukeliavusios gilyn. Rugpjūčio viduryje kalėdinius kaktusus nustojau tręšti, laisčiau retai, nes šiuo metu augalai nustoja augti, o išaugusios šakos turi subręsti.
Mėnesio pabaigoje senąjį augalą iškasiau, atsargiai patrumpinau šaknis, nes jos laisvai augdamos labai suvešėjo, ir pasodinau jau į didesnį vazoną (20 cm skersmens) ir jį pripyliau lapinės, velėninės žemės ir smėlio (2:1:1) mišinio, palaisčiau. Jaunus augalėlius sodinau į tokį pat žemių mišinį, tik į 12 cm skersmens vazonėlius.
Žiedpumpuriai
Persodintus augalus sunešiau į kambarį, sustačiau šviesioje vietoje ant palangės, retai laisčiau, dažniau apipurkšdavau. Buvo pakankamai šilta, apie 15-20 laipsnių šilumos. Toks augalų poilsis tęsėsi iki rugsėjo pabaigos - spalio vidurio. Kai sutrumpėjo dienos, pradėjo kaltis smeigtuko galvutės dydžio žiedpumpuriai. Tuomet pradėjau gausiau laistyti, kas 10 dienų tręšti "Šiltra" trąšomis.
Lapkričio pabaigoje pradėjo skleistis pirmieji žiedai. Žydėjimo metu laisčiau dažniau, purškiau, atidžiai tręšiau. Tuo metu geriau kalėdinius kaktusus laikyti vėsiau, nes šiltame kambaryje greičiau peržydi. Augalų nenešiau į kitą vietą, šviesa nuolat buvo iš tos pačios pusės. Kalėdiniai kaktusai jautėsi puikiai, džiugino gausybe žiedų, ypač per Kalėdas. Žiemą jų išskirtiniu grožiu džiaugėmės ilgai - visą sausį. Praeitų metų pamokos padėjo.
