Iš tūkstančių - dvi
Orchidėjų esama labai daug ir įvairių. Natūraliai gamtoje jos dažniausiai auga atogrąžų ar vėsiuose, drėgnuose, ūkanotuose kalnų miškuose bei uolėtose Azijos, Vidurio ir Pietų Amerikos jūrų pakrantėse. Ten vienos veši ant medžių, kitos - ant žemės, o kai kurios - ant uolų. Iš 100 tūkst. žinomų orchidėjų rūšių ir veislių kambaryje įmanoma auginti vos kelias. Ir tai tik atsižvelgiant į jų poreikius. Iš tų kelių, augančių kambaryje, mūsų parduotuvėse dažniausiai galima rasti cimbidžių (Cymbidium) ir falenopsių (Phalaenopsis).
Abiejų rūšių orchidėjos labai panašios, tik šiek tiek skiriasi auginimo sąlygos.
Cimbidžiai auginimas
Šios gėlės veria akį nuostabiomis spalvomis. Žiedai būna kreminiai, balti, geltoni, oranžiniai, rausvi, violetiniai, rudi, net žali. Žydi ilgai ir įvairiu metų laiku (tai priklauso nuo veislės) - pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.
Kambaryje užauga iki 80 cm aukščio. Daugelio rūšių cimbidžiai mėgsta šilumą ir bijo sauso šildomų patalpų oro, nors ne taip labai kaip falenopsiai. Šioms gėlėms reikia itin daug šviesos ir vėsaus oro. Kaitrios vasaros jos gali neištverti. Kad išgyventų, labai karštu oru po pusiaudienio augalus būtina apipurkšti vandeniu, patalpą, kurioje jie stovi, pritemdyti užuolaida ir gerai vėdinti. Cimbidžius reikia laikyti ant palangės, bet saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Ar gera orchidėjų sveikata, rodo vidutiniškai žali arba gelsvai žali lapai, tik jokiu būdu ne tamsiai žali.
Cimbidžiai turi storas, mėsingas šaknis, standžius ir ilgus lapus, kurie paprastai išauga iš apvalių gumbų. Žiedų kekės susirikiuoja ant žiedynkočių, o šie taip pat išauga iš gumbų.
Orchidėjų šaknys labai jautrios drėgmės pertekliui ir deguonies stygiui, todėl joms auginti būtina parinkti tinkamą substratą. Jį sumaišau iš samaninių durpių, sausų susmulkintų ąžuolo lapų ir pušų žievių, kimininių samanų bei stambaus smėlio (3:3:3:1,5:1,5). Į substratą pridedu specialiai orchidėjoms skirtų trąšų. Paruoštas mišinys būna silpnai rūgštus (pH 5,5-5,8) - toks, kokio ir reikia cimbidžiams auginti. Jei neturiu kurių nors komponentų, paruošiu mišinį iš samaninių durpių ir pušų žievių (2:1). Labai svarbu, kad žemė nebūtų sunki, pro ją turi lengvai praeiti oras.
Gumbų pasidauginu persodindama orchidėjas - dažniausiai balandžio ar gegužės mėnesį ir kas trejus metus. Paprastai tada, kai gėlių šaknys išsikeroja po visą vazoną, kuriame auga. Išėmusi kerą aštriu peiliu trečdaliu patrumpinu šaknis, o jį supjaustau taip, kad kiekvienoje dalyje būtų po 3-5 ūglius. Atliekant šiuos darbus sunku nepažeisti orchidėjų šaknų, todėl kurį laiką persodinti augalai blogiau auga.
Kero dalis reikia sodinti negiliai. Žemės paviršius turi būti sulig šaknies kakleliu. Giliau pasodintos gėlės prasčiau auga. Kitais metais po persodinimo jos pražysta ne visos.
Orchidėjas auginu nedideliuose vazonuose: mažesnes -12-13 cm, didesnes -18-15 cm skersmens induose. Cimbidžiams rudenį reikia trumpo ramybės laikotarpio - tuo metu išnešu juos į vėsesnę patalpą.
Falenopsiai
Hibridiniai falenopsiai tampa vis populiaresni, nes yra ne tokie lepūs kaip cimbidžiai. Suaugusios orchidėjos žydi beveik ištisus metus įvairių formų ir spalvų žiedais.
Persodinu pavasarį kas 4-5 metus į samaninių durpių, pušų žievių ir perlito (3:1:0,5) mišinį, tada palaistau, o paskui nelieju apie 8-10 dienų, tik apipurškiu. Šios gėlės mėgsta šilumą. Pavasarį ir vasarą dieną geriausia yra 22-25 laipsnių temperatūra, o naktį -18-20 laipsnių. Birželio-liepos mėnesiais, falenopsių poilsio laikotarpiu, laikau juos vėsiau ir labai saikingai laistau. Kitaip augalai gali imti skursti ir sunykti.
Spalio mėnesį, kai orchidėjos krauna pumpurus, dieną laikau jas 16-18 laipsnių, o naktį dar 2-3 laipsniais vėsesnėje patalpoje. Vėliau visą laiką šias nuostabias gėles auginu šiltame kambaryje. Tręšiu nuolat, išskyrus laiką, kai jos ilsisi.
Falenopsių šaknys - orinės, tokių negalima nupjauti. Augalai jomis kvėpuoja, siurbia iš oro maisto medžiagas.
Nesėkmės
Kaip minėjau, auginti orchidėjas - kruopščių žmonių užsiėmimas. Taigi jei pasiryžote, nebijokite nesėkmių. Reikia tik žinoti augalų ligų priežastis ir laiku jas pašalinti. Kartais vasarą ant lapų atsiranda rudų dėmių. Jos būna kietos ir sausos. Dažniausiai tai apdegimo požymiai. Patraukite vazonėlį į kitą vietą, kad jo nesiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Jei neturite, kur perstatyti augalo, pridenkite jį.
Sykį, tai buvo rudenį, orchidėjos lapai "pasipuošė" rudomis dėmėmis, tačiau ne kietomis, o minkštomis. Tai rodė, jog augalas susirgo grybine liga. Jam kambaryje buvo per vėsu ir per drėgna. Pernelyg gausiai palaisčiau vandeniu ir laiku iš lėkštelės nenupyliau jo pertekliaus.
Kai trūksta šviesos, gėlės auga horizontaliai arba svyra. Pastebėjau tai palaikiusi orchidėjas ant šiaurinės palangės. Pernešiau vazonėlius į šviesesnę vietą ir gal po mėnesio augalai pradėjo stiebtis į viršų.
Sykį orchidėjos gal porą mėnesių buvo suglebusios, nors augo šviesioje, šiltoje, saulėtoje vietoje. Tikriausiai stigo drėgmės. Pradėjau gausiau laistyti ir gėlės atsigavo. Mano tetos namuose orchidėjos net porą metų nekrovė žiedų. Ji laukė pražystant šių gėlių ir labai sielojosi, kad kažką daro ne taip. Pasirodo, per giliai buvo pasodinusi gumbus. Kitą pavasarį persodino, pastatė vazonus ant stalelio, netoli rytinio saulėto lango, ir rudenį orchidėjos pražydo. Tąsyk žydėjo 4 mėnesius.
Jei gėlė auga vėsioje patalpoje, o lapai purškiami vandeniu, kuris negreitai nudžiūva, ji suserga miltlige.
Orchidėjos man patinka dėl nenusakomo aristokratiško grožio - retkarčiais net paglostau jų lapus. Augalai atsilygina savo nuostabiais trapiais žiedais, kuriais galima gėrėtis kone ištisus metus.
