Idėja suteikti moteriškumui disciplinos ir užgrobti griežtai reglamentuojamą karišką garderobą patiko daugeliui dizainerių. Pavyzdžiui, Gucci sukūrė tikrą karinį perversmą: podiumu marširavo armija modelių, aprengtų švarkais aukšta apykakle Napoleono stiliumi. Stefano Pilati puošnius sijonus-tulpes ir daugiasluoksnes vakarines suknias puošė varinėmis sagomis ir spalvotais galionais nuo būgnininkų mundurų. Net Ralph Laurent stojo į susižavėjusiųjų armijos tematika pusę, sukūręs filmu “Aviatorius” dvelkiančią kolekciją, kur vyravo sunkios milinės, vasarinės odinės striukės ir akiniai, panašūs į tuos, kuriuos nešiojo Pirmojo pasaulinio karo lakūnai.

“Savo darbe aš remiuosi medžiaga”, - dalijasi patirtimi belgų dizainerė Veronik Brankino, šlovindama mėlynai juodą gvardietišką švarką. – Man knietėjo pakeisti požiūrį į žinomus daiktus, sukurti naujus fasonus, o sunkus kareiviškas audinys puikiai perteikia kirpimą”. Paskutinė Nicolas Ghesquière kolekcija Balenciaga mados namams taip pat liudija apie mėginimą įsisavinti kitą mados kalbą. Sukryžminęs 1960-tųjų metų futurizmą su moksline fantastika (mėgstamiausias dizainerio filmas – “Žvaigždžių karai”), Ghesquière pristatė siaurus armijos švarkelius ir milines, lygiuodamasis į tarpgalaktinį karišką stilių ir prikėlęs madoje neoklasicizmą.

Žinoma, munduras dizainerius įkvėpė ir anksčiau. 1920-taisiais megztas vilnos švarkas, kurį dėvėjo britų kariškiai Krymo kampanijos metu, pastūmėjo Coco Chanel sukurti švarką iš buklė tvido, tapusio mados namų vizitine kortele. Vėliau, jau 1990-taisiais, minimalistinė karinė estetika, kurios pasekėja buvo Miuccia Prada, parengė dirvą utilitarinei prabangai, užkariavusiai madą praeito dešimtmečio pabaigoje. Komentuodama Мiu Мiu kolekciją 1996 metais, Miuccia pasakė, kad uniforma pakelia ūpą ir pavadino ją “pačia puikiausia diktatūros apraiška”.

Milinių ir armijos švarkų populiarumą galima paaiškinti ir iš psichologinės pusės. “Kai dėvite uniformą, darote solidaus žmogaus įspūdį, - sako George’as Simontonas, Niujorko dizaino profesorius. – Todėl mada prie jos vėl sugrįžta”. Vis dėlto, jo žodžiais, dabartinis militaristinio stiliaus bumas išsiskiria padidėjusiu dėmesiu dekorui. “Mada siekia generolo munduro!” – juokiasi Džordžas Simontonas, pažymėdamas, kad dizaineriai gana noriai cituoja paradinę didžiųjų armijos vadų aprangą.

Tačiau paradas – ne mūšis: visi armijos atributai, šį rudenį pripildę podiumus, visai neagresyvūs ir tolimi nuo propagandos ar prievartos. Tiesiog munduras – puikus būdas pasipuošti. Šiek tiek blizgesio kamufliažui (Antonio Marras), kristalais inkrustuoti antpečiai (Matthew Williamson), žibantys pasižymėjimo ženklai (Balenciaga), ornamentuoti galionai (Yves Saint Laurent ir Gucci) — su tokiais drabužiais lengva pasijusti herojumi.

“Dizainerius įkvepia militarizmas su antikvariniu prieskoniu, - sako Siuzana Taid-Freiter, Londono prekybos centro “Harrods” kūrybos direktorė. – Kam fantazuoti griežtai funkcionalios amerikiečių karinių pajėgų uniformos tema, jei kariško kostiumo istorija gali pasigirti romantiškesniais ir ryškesniais apdarais, pavyzdžiui, kaip Viduramžių rytų armijų.”

Istorinis Rusijos paveldas Vakarų dizaineriams taip pat rodosi egzotika ir įkvėpimo šaltinis – tai liudija raudonos žvaigždės simbolika Y-3 Yohji Yamamoto kolekcijoje ir Matthew Williamson papuošimai. Visa tai sukurta tarsi specialiai įtikti rusofilams. Ir, kaip sprendžia Taid-Freiter, pacifistams. “Dizainerių žaidimas su kareivėliais - nesąmoningai atliekama taikos misija, paverčiant mundurą maskaradiniu kostiumu, o patį karą – baisiu sapnu, kuris daugiau niekam pasaulyje nebeprisisapnuos.”