Vidutinio amžiaus žmonės liko nuošalyje, galbūt dėl to, kad jiems netoptelėjo, jog jie vidutinio amžiaus. Kaip nekeista, moterys labiau pasitiki savimi. Nors vidutinio amžiaus vidurys yra maždaug 49 metai, o senas amžius prasideda nuo 65, 62 metų moterys tvirtina, kad jos yra vidutinio amžiaus. Tiesa, gali būti, kad tos moterys taip ir mirs nepripažinusios, kad yra senos.
Ir kas galėtų jas kaltinti? Senoms moterims nutinka siaubingi dalykai, ir fizinis aspektas – mažiausiai baisus. Skausmas, susmukimas, raukšlės – abiejų lyčių realybė. Moterims ne tiek baisu senti, kiek suvokti, kad kiti žmonės laiko tave sena. Atrodo, vos tik ateina tam tikras amžius, ir staiga tampi nurašytas, nepageidaujamas, atstumtas.
Vyrai paprastai to taip nesibaimina. Pasikalbėkite su vyru, ir jis prabils apie mirties baimę. Pasikalbėkite su moterimi, ir ji papasakos apie baimę senti. Daugumai moterų mirtis ne taip baisu; tai suvokimas, kad vieną dieną tai tiesiog nutiks. Tačiau senėjimo paranoja tarp moterų paplitusi kur kas daugiau. Dauguma moterų, perkopusios trisdešimtmetį, visiškai tą dešimtmetį susigadina baimindamosi keturiasdešimties; tuomet ateina laikas bijoti penkiasdešimtmečio ir taip toliau.
Pirmasis klausimas: kam mes tai sau darome? Atsakymas yra antrajame klausime: kokį pasirinkimą turime?
Kokias galimybes turime visuomenėje, kur žurnalai mirga nuo plastikos chirurgijos reklamos ir kur TV programose senėjimas atvirai diskriminuojamas (“10 metų jaunesni”, laida, nukreipta į moteris, kurioje dalyvauja daug daugiau moterų, kurioms neva labiau reikia “pagalbos” nei vyrams). Nenuostabu, kad net kova prieš diskriminaciją iškelia neatsakytų klausimų. Kritikuojamos aktorės, kuriančios “senučių” karikatūrinius vaidmenis, bet ar neturėtų būti kritikuojama visuomenė, kurioje retai kada kuriami vaidmenys “brandžioms” moterims (t.y. kurioms jau sukakę 25)?
Ar Jane Fonda yra reklaminė mergaitė 67 metų amžiaus moteriai, ar ji yra “Jane Fonda” – prekės ženklas? Jos šlovė ir turtai atlygina jai nesenstamumu, išvaduodami ją nuo to, ko bijo paprasta brandi moteris – staigaus viską persmelkiančio “nematomumo”.
Dar daugiau, ar kada kova prieš senų žmonių diskriminaciją davė rezultatų? Ko iš esmės nori moterys? Kartą Jamie Lee Curtis nusifotografavo be makiažo ir su pačiais baisiausiais apatiniais, kokius tik galėjo rasti, kad parodytų “Holivudo tobulybės melą” ir tai, kaip vidutinio amžiaus aktorės atrodo prieš tai, kol su jomis padirbėja stilistai.
Reakcija buvo prieštaringa, taipogi ir iš moterų, kurios manė, kad Curtis nuėjo pernelyg toli ir pasielgė kone įžeidžiamai. Atrodo, vietoje to, kad išlaisvintų moteris, Curtis jas pažemino.
Pažvelkime toliau. Štai serialas “Nusivylusios namų šeimininkės”. Serialo patrauklumą didina dar ir tai, kad jame vaidina keturiasdešimties su trupučiu moterys, atrodančios kur kas jauniau. Tačiau kai pagalvoji, kokia prasmė rodyti keturiasdešimtmetes moteris, kurios atrodo kaip 28? Ar paprasta moteris nuo to nesujaučia tik blogiau?
Neseniai pasirodė pranešimų apie tai, kaip serialo žvaigždės Teri Hatcher lieknumas tarp vidutinio amžiaus moterų padidino mitybos sutrikimų problemų skaičių. Racionali jų išvada, matyt, buvo tokia – jei Hatcher tai gali, galiu ir aš. Ir jei Madonna bei Demi Moore vis dar turi tai, kuo gali suvilioti daug jaunesnius vyrus, vadinasi, galiu ir aš. Tačiau galbūt – tik galbūt – mes negalime, ir kas sukūrė šias betiksles sekinančias vidutinio amžiaus moterų taisykles?
Tradiciškai vyrai buvo atsakingi už tai, kad moterys jaučiasi senos. Po ultravioletinių saulės spindulių ir rūkymo poveikį, blogi vyrai yra pagrindinė moterų ankstyvo senėjimo priežastis. Kartą rašiau apie aseksualumą – kai brandžios moterys yra baudžiamos (ignoruojamos, niekinamos, paverčiamos nuliu) tik dėl to, kad jos pasiekė amžių, kai vyrams nebėra seksualiai patrauklios.
Tačiau gal ir moterys verčia viena kitą jaustis senomis? Ar moterų spaudimas, moteriška konkurencija, o ne vyrų žodžiai, verčia mus taip blogai jaustis? Kažkas turi paaiškinti tai, kodėl mes jaučiame privalėjimą turėti jaunus kūnus ir jaunus vyrus šalia tų jaunai atrodančių kūnų.
Puiku, kai vyresnės moterys prižiūri save. Tačiau reikia paklausti, kada tai baigsis. Dabar sparčiai žengiame į ateitį, kai 70-metė turės būti “karšta”.
Įsivaizduoju serialą pavadinimu “Nusivylusios močiutės”, kur aštuoniasdešimtmečiai gyvena audringą seksualinį gyvenimą. Įsivaizduoju save 85 metų, depiliuojančią bikini sritį, kad patraukčiau 85 metų vyriškio dėmesį, kuris vis dar dejuoja po sėdmenų implantų operacijos, skirtos 55 metų jauniklei suvilioti (kai kurie dalykai nesikeičia).
Pats faktas, kad amžiaus diskriminacija sukelia ir lygių galimybių konfliktą, siutina abi lytis, turėtų būti pakankamas įrodymas, kad einame ne tuo keliu. Fonda sutiktų – vyresni žmonės turi būti matomi, bet ne keliantys pajuoką.
