Moterys vis labiau rūpinasi savimi
Sergantieji vėžiu gali pasveikti ir ilgai gyventi, jei diagnozė bus nustatyta ne per vėlai. Tačiau pernai Lietuvoje tik apie 53 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų diagnozuota 1–2 stadijos. Per 40 proc. atvejų diagnozuota 3–4 stadijos, o vėlyvas ligos išaiškinimas kaip tik ir lemia didelį sergamumą bei mirtingumą. Deja, šios ligos simptomai pasireiškia tik tada, kai ląstelės jau tampa vėžinėmis, sužaloja gimdos kaklelį ir pradeda skverbtis į kitus audinius. Tad minėta profilaktine programa siekiama nustatyti dar ikinavikinius pokyčius bei kliniškai nepasireiškiančius navikus, užkirsti kelią vėžiui atsirasti ir vystytis.
Svarbiausia – kad moterys ateitų pasitikrinti. Pas ginekologą patariama apsilankyti bent kartą per metus. Tačiau Vilniaus Karoliniškių poliklinikos akušerinio–ginekologinio skyriaus vedėja gydytoja Daiva Keršulytė mano, kad tokių moterų dar mažai. Trukdo sąmoningumo stoka, nesuvokimas, kad profilaktika svarbi pačiam žmogui.
Tikrinasi ir visai jaunos
Yra tokių moterų, kurios atėjusios pas gydytoją su pasididžiavimu sako: 15 metų nebuvau ir niekuo nesiskundžiu. Ilgą praktiką turinti Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja akušerė–ginekologė Milda Narmontienė sako, kad nepriklausomybės laikais, kai niekas nesiunčia būtinai profilaktiškai tikrintis, šioje srityje atsirado bėdų. Moterys tikriausiai manė – nevaro, vadinasi, nereikia. Tačiau per pastaruosius ketverius metus gydytoja pajuto didėjantį moterų rūpinimąsi savo sveikata: vis daugiau moterų ateina pasitikrinti ne tik blogai pasijutusios. „Manau, žmonės suprato, kad sirgti blogai – ne tik fiziškai, bet ir finansiškai bei socialiai. Pajuto, kad už savo sveikatą atsakingi jie patys“.
Akušeres–ginekologes ypač džiugina jaunų moterų ar net paauglių požiūris į savo sveikatą. „Gal jaunimo santykiai gerokai laisvesni, gal ir seksualinio švietimo lazda šiek tiek perlenkta, tačiau džiugu matyti, kad jaunos merginos ir moterys ateina niekieno nevaromos, drąsiai pasako apie savo bėdas, ir joms galima anksti padėti“, – pasakoja M. Narmontienė.
Kupiškietė gydytoja teigia nepastebinti, kad moteriškas ligas būtų labiau užleidusios kaimo gyventojos, kaip dažnai įprasta manyti. Anot M. Narmontienės, kaime dalijami informaciniai pranešimai ir jie pasiekia daugelį gyventojų. Patikros organizatoriai pastebi, kad kai kur kaimuose kampanija vyksta net intensyviau nei miestuose – gal pranešti apie ją paprasčiau mažesnei bendruomenei.
Informaciją apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką teikia kaimo medicinos punktų darbuotojai, šeimos gydytojai, slaugytojai. Iš informacinio pranešimo moterys sužino, kada ir kur kreiptis. Į ginekologes besikreipiančiosios dėl kokių nors negalavimų reikalingą informaciją gauna vietoje.
Dabar patikrai naudojamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas). „Papasakojame, kad jis yra neskausmingas, pakankamai informatyvus, reikalingas, be to, nemokamas. Atsisakiusiųjų dar nebuvo“, – teigia M. Narmontienė.
Geri pirmieji rezultatai
Kitų šalių patirtis parodė, kad programos reikšmė dėl sergamumo mažėjimo pastebima po 10–15 metų. Tačiau kampanijos organizatoriai mano, kad pradinių teigiamų rezultatų galima tikėtis po kelerių metų.
Džiugina pirmojo programos įgyvendinimo pusmečio (nuo praėjusio liepos mėnesio) laimėjimai. Tyrimais buvo aptikta ikivėžinių darinių, diagnozuotas pradinių stadijų vėžys. Per pusmetį naujų vėžio atvejų diagnozuota 20 proc. daugiau nei užpernai (2003 m. – 462; 2004 m. – 554). O juk ir viena išgelbėta gyvybė – neįkainojama.
Pasak šios programos koordinavimo komiteto nario, Valstybinio patologijos centro direktoriaus doc. dr. Arvydo Laurinavičiaus, didžiulis laimėjimas, kad apskritai programa pradėta įgyvendinti – gal 10 metų apie tai tik kalbėta. Tiesa, buvo pavienių bandymų organizuoti patikrą rajonuose, tačiau be organizuotos nacionalinio lygio kampanijos negali būti gerų rezultatų. Didelis privalumas ir tai, kad kuriama nacionalinė tepinėlių tyrimų duomenų bazė, leisianti kontroliuoti patikrų eigą.
Aktyvumas
Gydytoja D. Keršulytė sako, kad programa vyktų efektyviau, jei būtų galima plačiau paskleisti informaciją. Nebuvo nei televizijos reklamos, nei plakatų šia tema. Tos moterys, kurios nesilanko pas ginekologą ir nesikreipia į šeimos gydytoją, apie patikrą nesužino. Informavimo lapo–laiško namų pašto dėžutėje palikti negalima, nes moteris turi jame pasirašyti, o šaknelę atiduoti gydytojai.
Pasak dr. A. Laurinavičiaus, efektingiausi būtų moterims išsiųsti asmeniniai laiškai su būtina informacija ir kvietimu atvykti. Neatsiliepus į kvietimą laiškus pakartotinai reikėtų siųsti dar du kartus, jeigu ir tada neateina – po trejų metų pakartoti.
Atrodo, tai turėtų atlikti pirminės sveikatos priežiūros centrai. Tačiau ranka laiškų neprirašysi, o centrai neturi tokių informacinių sistemų, kurios padėtų įgyvendinti ir stebėti šį procesą. Be to, kad gautų laiškų moterys neišmestų ir atkreiptų į juos dėmesį, per radiją ir TV tuo metu turėtų būti skleidžiama atitinkama socialinė reklama. Deja, tokiai reklamai, lankstinukų leidimui ir bendram švietimui lėšų neskirta.
Specialistai pažymi, kad, siekiant gerų atrankinės patikros programos rezultatų, joje turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. moterų, kurioms PAP testas būtų atliekamas kas 3 metai. Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. pradžioje Lietuvoje buvo apie 725 tūkst. 30–60 m. moterų. Jeigu patikros programa būtų atliekama pagal ES ar JAV rekomendacijas, kviečiamų moterų būtų apie milijoną.
Ankstyvas lytinis gyvenimas – rizikos veiksnys
Gydytoja M. Narmontienė mano, kad programa būtų veiksmingesnė, jei moteris tikrintų ne nuo 30 metų, o jaunesnes. Mat dabar manoma, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia žmogaus papiloma virusas, o ankstyvi lytiniai santykiai, didelė partnerių kaita yra rizikos veiksniai.
„Suprantu, kad platesniam tyrimui neturime pinigų, bet tuomet reikėtų galvoti, kaip organizuoti mokamą kito amžiaus moterų tyrimą“, – sako gydytoja.
A. Laurinavičius irgi pasisako už amžiaus ribų plėtimą. Itin skaudu, kai didelių bėdų aptinkama ištyrus labai jaunas moteris, nors tokie atvejai reti. Jaunesnėms nei 30 metų moterims 2003 m. liga buvo nustatyta tik 17 atvejų.
Daugiausia serga 35–49 metų moterys. Lietuvos pasirinktos amžiaus ribos atitinka PSO rekomendacijas, o tikrinimas kas 3 metus yra ir daugelyje kitų šias programas įgyvendinančių Europos šalių. A. Laurinavičiaus nuomone, reikėtų gerinti atliekamų tyrimų kokybę – ne visose tarnybose ji vienoda. Taip pat reikėtų siekti, kad tyrimas truktų ne ilgiau nei 5 darbo dienas – kai kur rezultatų tenka laukti net porą mėnesių. Šių klausimų sprendimas – tolesnės profilaktinės programos vykdytojų dienotvarkės dalis.
Gimdos kaklelio vėžys – rimta grėsmė
Maždaug 493 tūkst. moterų pasaulyje kasmet suserga gimdos kaklelio vėžiu, 273,5 tūkst. moterų miršta nuo jo. Kasdien tokia lemtis ištinka daugiau kaip 600 pasaulio moterų – daugiausia besivystančiose šalyse.
Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą susirgimas vėžiu tarp Lietuvos moterų. Jo sparčiai ėmė daugėti nuo 1992 m. Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau nei 460 naujų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu ir daugiau nei 220 moterų miršta nuo šios ligos.
Kurios moterys rizikuoja labiau
Lytiškai aktyvios, turėjusios daugiau kaip 3 partnerius;
Anksti (iki 18 metų) pradėjusios lytinį gyvenimą;
Turinčios ŽPV virusą;
Kurių vyrai turi daug lytinių partnerių;
5–10 metų vartojusios geriamuosius kontraceptikus;
Paveiktos jonizuojančios spinduliuotės;
Rūkančiosios ;
ŽIV nešiotojos;
Gyvenančios su partneriais, kurių buvusios lytinės partnerės sirgo gimdos kaklelio vėžiu;
Sergančios lytiškai plintančiomis ligomis;
Kurių organizme trūksta vitamino C;
Šeimoje buvo sirgta gimdos kaklelio vėžiu.
