Atostogos Romoje
“Man kelionė į šiuos rūmus – nepakartojamas poilsis. Pasiimu su savimi knygas ir scenarijus, išjungiu telefoną ir gyvenu savo malonumui. Ir dar – už dyka.”
Pakeliui Ingeborga jaudinosi: “Neįprasta atvažiuoti čia dirbti, o ne ilsėtis.” Atvažiavus ji pirmiausia apėjo visą namą, tikrindama, ar kas nors nepasikeitė nuo praeito karto. Parodė savo mėgstamiausią miegamąjį antrame aukšte su langu į jūrą. Perspėjo, kad namas senas ir keistas, jis tarsi gyvena savo gyvenimą. Šviesa užsidega ne ten, kur reikia, bet ten, kur jai norisi. O šaldytuve jos sojos pienas užšąla iki Arkties vandenyno temperatūros.
Kaip žmogus, pripratęs dažnai kraustytis, Ingeborga turi talentą akimirksniu prisitaikyti prie naujos erdvės. “Galėčiau visą laiką gyventi viešbučiuose. Įrenginėti butą nemoku ir nemėgstu. Paprasto šviestuvo pirkimas man gali užtukti kelis mėnesius.”
Namas pasirodė visiškai ne toks didelis ir pompastiškas, kokį jį matėme fotografijose. Rūmai po sumažinimo stiklu.
Vila pastatyta kopose ant Tirėnų jūros kranto, valanda kelio nuo Romos. Po namu – tokio pat dydžio “bunkeris”, kuris neleidžia namui susmegti į smėlį. Šalia – Sabaudijos kaimelis. Niekas namuose neišduoda palyginti netolimos statybos datos - taip visa architektūra atitinka griežtus klasikinės graikų architektūros kanonus. Rodos, šios dailios kolonos stovi čia dar nuo Odisėjo kelionių į Italiją laikų.
Tačiau šiam namui – tik penkiasdešimt metų. Architektas Tommazo Bucci jį pastatė grafienės Natali Volpi prašymu jos vyro atminimui, apie ką byloja užrašas lentelėje ant namo sienos.
Nuo pagrindinio namo bloko atsiskiria du simetriški sparnai su miegamaisiais kairiajame ir virtuve, valgomuoju bei akmenimis grįsta pavėsine dešiniajame. Centre – erdvi svetainė pirmajame aukšte ir trys miegamieji antrajame. Ant kiekvieno kambario durų – lentelės su pavardėmis, pavyzdžiui, “Camara di Augusto”,- ar tam, kad svečiai nepasiklystų, ar kad pasijustų tikrais Romos istorijos dalyviais. Kambarių name užteko visiems, norint netgi buvo galima nesusitikti.
Susitikome ryte, ir užvirė darbas. Flegmatiškasis visažistas Luidži ant antikvarinių stalų išdėliojo savo teptukus, energinga stilistė Keralain ant savo miegamojo sienų iškabinėjo sukneles – paskutinius žymių dizainerių namų pasiekimus. Fotografas Paskalis Ševalje išėjo apžiūrėti apylinkių.
Mus perspėjo, kad Ingeborga kaprizinga – nesutiks fotografuotis, jeigu jai nepatiks drabužiai, o jeigu nepatiks makiažas – gali sukelti tikrą skandalą.
Rūpestingai išdėlioti terasoje krėslai taip ir kvietė prisėsti ir pasikaitinti saulutėje. Tai mėgstamiausia Ingeborgos poilsio vieta – čia ji mėgsta skaityti, valgyti ir žiūrėti į jūrą. Dar ji mėgsta užlipti ant stogo per paslėptą langą: “Puikus vaizdas, ir mobilusis telefonas “pagauna” ryšį.”
“Čia labai gera ir ramu. Praeitą kartą aš čia praleidau dvi savaites kartu su vyru. Atvažiavau po filmavimo – serganti, išsunkta, o išvažiavau pilna jėgų.”
“Aš gyvenu ten, kur mane išsiunčia. Reikia – Maskvoje. Reikia – Argentinoje. Bet labiausiai mėgstu Italiją. Ir važiuoti netoli, ir klimatas švelnus. Be to, makaronus su pomidorų padažu galėčiau valgyti neribotais kiekiais.”
Nepaisant mūsų nuogąstavimų, viskas ėjosi kuo puikiausiai. “Modelis” su malonumu matavosi drabužius ir atrodė, kad jie pasiūti kaip tik jai. Keralain buvo sužavėta: “Kaip jai tinka šie drabužiai! Ji būtinai turi nusipirkti šią Valentino suknelę. Ir McQueen’o taip pat. Kaip su ja lengva dirbti!”
Visi laukėme šeimininko, kuris žadėjo atvykti į fotosesiją. Jis gyvena Venecijoje ir viloje beveik nebūna – mano, kad ji nepatogi ir nepraktiška. Telefoniniai pokalbiai su juo nežadėjo nieko gero: jis kalbėjo lediniu balsu, nenorėjo suprasti, kad filmavimo grupėje yra net šeši žmonės ir kad darbui reikės dviejų dienų. Nebaigęs klausyti numesdavo ragelį.
Tačiau Ingeborga tvirtino, kad iš tikrųjų jis nuostabus žmogus. Ir tikrai – panašu, kad čia mėgstama priiminėti svečius – tai liudijo stirtos lėkščių, puodelių, šaukštų. Kai kurie svečiai netgi paliko šį tą atminčiai apie save. Štai, pavyzdžiui, Holivudo režisierius Volteras Vangeris atvežė Minervos galvą iš filmo “Kleopatra” filmavimo – ji dabar puošia galeriją.
Baldai čia gana paprasti: antikvarinė kušetė, taburetės su bronzinėmis kojomis, lakoniškos romėniškos skulptūros, nišos su knygų lentynomis, ant kurių draugiškai sutaria Šekspyras, Tolstojus, Balzakas, Ruso, Aragonas, išleisti dar 30 XX amžiaus metais.
Grafas taip ir neatvyko. Bet skambino bent po septynis kartus per dieną: “O bendrą namo planą nufotografavote? Kaip tai ne? Tada jūsų darbas netenka prasmės!” Ir iš tiesų, pirminis sumanymas gerokai pasikoregavo . Ingeborga pavertė namą dekoracija savo mini spektakliui ir pasirodė pirmame plane. Tiesa, mes dėl to nė kiek nenusiminėme.
