Prieš kurį laiką paskelbti Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) tyrimo duomenys lietuviams sukėlė šoką. Tarp pasaulio bendraamžių mūsų paaugliai lytinį gyvenimą pradeda bene anksčiausiai – vidutiniškai 13,5 metų.
Pašiurpo ne tik Lietuvos pedagogai ir tėvai. Ankstyvų lytinių santykių problema puikiai žinoma ir Švedijos bei Rusijos visuomenei. Jaunieji švedai artimai bendrauti su priešinga lytimi pradeda sulaukę maždaug 13,7, rusai – 14,2 metų.
Praėjusią savaitę uostamiestyje susitikę šių trijų šalių sveikatos specialistai, aukštojo mokslo įstaigų ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų atstovai bandė išsiaiškinti šio reiškinio priežastis bei pasekmes, nustatyti prioritetus sprendžiant nepilnamečių reprodukcinės sveikatos priežiūros problemas.
Neaplenkia ir ŽIV
Vis daugiau tėvų mėgina susitaikyti su mintimi, kad auklėti ir kontroliuoti ūgtelėjusią atžalą beprasmiška – dažniausiai tai tik sukelia pykčio, protesto ir noro viską daryti savaip bangą. Gimdytojams belieka pasitikėti savo paaugliais vaikais ir naiviai tikėti, kad jie pakankamai suaugę, kad nepridarytų klaidų, dėl kurių teks visą gyvenimą gailėtis.
Vis dėlto patirtis liudija kita. Nemažai nepilnamečių ne tik nesinaudoja nuo lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo apsaugančiomis priemonėmis, bet ir apskritai apie tokią galimybę nežino. Todėl sifilis, ŽIV diagnozuojami ir 18 metų neturintiems vaikams.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, pernai uostamiestyje buvo išaiškintas vienas žmogaus imunodeficito viruso nepilnametis nešiotojas, vienas užsikrėtimo sifiliu atvejis. Šiemet jau išaiškinta po vieną sergantįjį sifiliu Klaipėdos miesto ir rajono gyventoją.
Tačiau specialistai pripažįsta, kad šie skaičiai gali būti kur kas didesni. Nemažai jaunuolių drovisi kreiptis į gydytojus, kai kurie nenutuokia galį užsikrėsti sunkiai ar visai nepagydomomis ligomis.
Gimdo trylikametės
Medikai susirūpinę ne tik dėl tarp jaunimo sparčiai plintančių venerinių ligų, bet ir dėl ankstyvo nėštumo bei gimdymo. Pasak Klaipėdos ligoninės Akušerijos ginekologijos departamento vadovo dr. Algimanto Fabijonavičiaus, per metus čia pagimdo apie keturiasdešimt nepilnamečių Klaipėdos apskrities gyventojų. Specialistas paneigė nuomonę, kad kaimuose užaugusios mergaitės motinomis tampa anksčiau už miestietes. Iš mažesnių gyvenviečių atvažiavusių ir klaipėdiečių nepilnamečių mamų skaičius maždaug vienodas.
Tarp jaunų mamų nemažai vos 13-14 metų mergaičių. Liūdniausia, kad nemaža dalis jų jau buvo nutraukusios nėštumą. Apie 70 proc. nėščiųjų nelaiku kreipiasi į moterų konsultacijas. Paaugles dažniau nei suaugusias būsimas mamas nėštumo metu kamuoja mažakraujystė, inkstų uždegimas, padidėjęs kraujospūdis.
Nors kartais trylikametės atrodo visiškai subrendusios, gydytojo nuomone, tinkamiausias laikas gimdyti yra 18-30 metų. Nepilnamečių organizmas nepasiruošęs nėštumui ir gimdymui – nevisiškai susiformavę kaulai, nepakankamai išsivystęs gimdos raumuo, krūtys, todėl sunkiau maitinti kūdikį. Be to, nepilnametėms dažniau pasitaiko nėštumo bei gimdymo patologijų, komplikacijų, naujagimiai gimsta mažesnio svorio.
Ryžtasi abortui
Kad galėtų gimdyti, mergina turi būti subrendusi ne tik fiziologiškai, bet ir psichologiškai. Deja, motinystė ne visoms atrodo puiki ateities perspektyva. Kasmet nesaugios meilės vaisiaus atsikrato maždaug penkios merginos iki šešiolikos metų.
Nutraukti nėštumą neretai priverčia tėvai, nenorintys, kad dukra užsikrautų ant savo ir jų pečių didžiulę atsakomybę bei finansinę naštą. Apie 40 proc. nepilnamečių gimdyvių niekur nesimoko ir nedirba.
Kai kurios mergaitės nėštumą nuo tėvų slepia tol, kol būsimam vaikeliui sueis dvylika savaičių – vėliau abortą daryti draudžiama. Lengviausia apsispręsti tokiam žingsniui, kai šalia yra kūdikio tėvas – dažniausiai irgi nepilnametis.
Akušerijos ginekologijos departamento vadovas prognozavo, kad ateityje jaunų mamų daugės. A. Fabijonavičius mano, kad anksti tėvais tampantiems paaugliams labai stinga sąmoningumo ir atsakomybės jausmo. Pagimdyti ir pamilti vaiką nėra sunku, kur kas sunkiau jam suteikti tai, kas būtina. Finansiniai sunkumai – dažniausia priežastis, dėl kurios nepilnametės atsisako savo kūdikių.
Trūksta žinių
Dėl ankstyvų lytinių santykių ir jų pasekmių dažniausiai kaltinama netobula seksualinio švietimo sistema.
Klaipėdos universitete Saugaus sekso ir seksualinės kultūros ugdymo discipliną dėstantis dermatovenerologas-seksologas Pragiedrulis Velička mano, kad lytinį švietimą reikėtų pradėti jau 5-6 klasėje. Tačiau uostamiestyje trūksta kvalifikuotų specialistų. Geriausiu atveju tuo užsiima ir taip darbu apkrautos bendruomenės slaugytojos. Lytinio švietimo pamokėlių našta paprastai užkraunama ant pedagogų pečių, kurie nenorėdami rausti prieš mokinius mieliau šį laiką skiria savo disciplinai.
Moksleiviai skundžiasi, kad retkarčiais į ugdymo įstaigą užsukantys „specialistai“ vietoje to, kad atsakytų į juos jaudinančius klausimus, reklamuoja naujausias kontraceptines ar higienos priemones. Daugiausiai paaugliai sužino, kaip apsisaugoti nuo ŽIV ir nėštumo. Informacija apie kitas ligas jų ausų nepasiekia. Gydytojas prisiminė devyniolikmetę pacientę, kuri labai nustebo sužinojusi, kad serga kažkokiu sifiliu.
Specialistai paneigia tėvų būgštavimus, kad ankstyvas lytinis švietimas gali paankstinti seksualinio atžalų gyvenimo pradžią. Nustatyta, kad kuo daugiau jaunas žmogus sužino apie seksą ir jo pasekmes, tuo atsakingiau jis vertina artimus santykius su priešingos lyties atstovais, vėliau pradeda mylėtis.
Šviečia bendraamžiai
Jauniausia konferencijos dalyvė Klaipėdos jaunimo sveikatos centro „Bendraamžiai“ projektų koordinatorė Lina Bartusevičiūtė mano, kad paauglių žinių apie ankstyvus lytinius santykius poreikiai kiek kitokie nei įsivaizduoja tėvai, mokytojai ar gydytojai. Dvyliktokė mano, kad apskritai klaidinga vartoti sąvoką „ankstyvi lytiniai santykiai“. „Kiekvienas turi skirtingą nuomonę apie tai, kada pradėti lytinį gyvenimą. Lietuvoje paaugliai fiziškai subręsta maždaug 16 metų, tačiau ne visi tam pasiruošę psichologiškai. Kam spręsti, kada jaunuoliui pradėti santykiauti? Kai kuriuose šalyse mergaitės išteka vos devynerių,“ - klausė mergina.
L. Bartusevičiūtės manymu, lytinio švietimo pamokos neduoda naudos todėl, kad jas veda suaugusieji. Moksleiviai drovisi klausinėti manydami, kad gydytojai ir profesoriai vis tiek nesupras juos kamuojančių problemų. Todėl jau penkerius metus „Bendraamžių“ komanda – psichologų, ginekologų, visuomenės sveikatos ir kitų specialistų organizuotus kursus išklausę savanoriai – kelis kartus per savaitę veda mokymus Klaipėdos apskrities mokyklose.
Mergina teigė negirdėjusi nusiskundimų, kad moksleiviams pateikiama informacija, kuri yra skirtinga priklausomai nuo amžiaus grupės, būtų neaktuali, klaidinanti ar skatinanti pradėti seksualinį gyvenimą. Užsiėmimų metu paaugliai drąsiai užduoda klausimus apie įvairias lytiškai plintančias ligas, draugystę ir meilę, kontracepciją, nėštumą, abortą, kitas reprodukcinės sveikatos problemas.
