A.Balsienė pastebi, kad nors ir yra teikiama valstybės parama šioms šeimoms, tačiau nėra vertinamas teikiamos paramos efektyvumas.
“Niekas nerenka duomenų, kiek socialinės rizikos šeimų išbrido iš skurdo. Praktiškai tai nėra skaičiuojama”, - sakė ji ketvirtadienį spaudos konferencijoje.
A.Balsienės teigimu, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ketina surengti posėdį, kuriame būtų svarstoma, kaip dirbti su socialinės rizikos šeimomis, kad jos išbristų iš skurdo, o teikiama parama būtų skirta ne tik maistui.
Pasak parlamentarės, situacija pagerėtų, jeigu Socialinių įmonių įstatymas veiktų efektyviau, nes šiuo metu beveik 4 milijonai litų iš Vyriausybės skiriamų lėšų sugrįžta atgal.
“Reikia, kad realiai veiktų Socialinių įmonių įstatymas – kad ne pašalpos būtų dalinamos, o sudaroma galimybė užsidirbti”, - sakė A.Balsienė.
Spaudos konferencijoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į medicininės priežiūros problemą mažesniuosiuose miestuose bei kaimeliuose.
Pasak A.Balsienės, šiuo metu prireikus gydytojo specialisto pagalbos žmonėms tenka važiuoti į didžiuosius miestus. Ligoninių skaičiaus mažinimas ir lėšų perskirstymas sveikatos apsaugai yra netoliaregiškas žingsnis.
Parlamentarės nuomone, “sveikatai pablogėjus, didiname invalidų skaičių”.
Kartu spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė atkreipė dėmesį į dar vieną aktualią problemą – darbo vietose nėra tikrinama darbuotojų sveikata.
Ji pastebėjo, kad pradėjus sveikatos tikrinimą darbovietėse būtų galima išvengti ne tik tokių problemų, kaip tuberkuliozės plitimas, bet ir sumažinti kenksmingomis darbo sąlygomis dirbančių moterų sergamumą.
“Sveikatos apsauga iki šiol nebuvo mūsų valstybės prioritetas – kalbėjome apie Europos sąjungą ir NATO, bet ne apie sveikatos priežiūrą”, - sakė K.Krupavičienė.
