Gimdos kaklelio vėžys - tai antroji pagal dažnį (po krūties vėžio) moterų vėžio rūšis. Daugiau kaip 600 moterų pasaulyje kasdien miršta nuo šios ligos. Sergamumas Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu yra pats didžiausias ne tik Baltijos kraštuose, bet ir visoje Šiaurės Europoje: 4-5 kartus didesnis negu Suomijoje, 2 kartus - negu Švedijoje, 1,5 karto - negu Norvegijoje. Negana to, sergamumas šia liga Lietuvoje nuolat auga.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų duomenimis, efektyviai vykdant vėžio profilaktiką, ankstyvą diagnostiką bei gydymą, iki 2020 m. sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą nuo jų - 50 proc.
Įvairiose šalyse vykdomos atrankinės gyventojų sveikatos būklės patikros programos turėjo didelę įtaką teigiamiems epidemiologinės situacijos pokyčiams. Kanadoje jau beveik neužregistruojama invazinio gimdos kaklelio vėžio. 1992 m., pradėjus atrankinio patikrinimo programą Danijoje, jau 1995 m. gimdos kaklelio vėžio diagnozuota 20 proc. mažiau. Sergamumas šia liga Suomijoje, kur atrankinio patikrinimo programa vykdoma daugiau kaip 30 metų, sudaro tik 1,5 proc. tarp kitų navikų populiacijoje.
JAV nuo to laiko, kai pradėta atrankinė moterų patikra atliekant gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą, galintį nustatyti besimptominius dar niekur neišplitusius gimdos kaklelio pažeidimus ankstyviausiose ligos vystymosi stadijose, gimdos kaklelio vėžio dažnis ženkliai sumažėjo nuo 32 atvejų 100 tūkst. moterų iki 8,3 atvejo 100 tūkst. moterų per metus. Šie skaičiai akivaizdžiai įrodo, kokią milžinišką naudą gali duoti tokia paprasta profilaktinė dar niekuo nesiskundžiančių moterų patikra.
Dauguma moterų, jau susirgusių gimdos kaklelio vėžiu, ilgai nejaučia jokių simptomų, kurie dažniausiai pasireiškia ligai toli pažengus, išplitus į kitus organus ir audinius. Štai kodėl ji dažniausiai nustatoma vėlai. Anksti nustatyti ligą padeda reguliarus profilaktinis padidėjusios rizikos susirgti šia liga moterų atrankinis patikrinimas. Reguliariai atliekant onkocitologinį tyrimą, galima nustatyti ikivėžines ligos formas (jas galima visiškai išgydyti) dar iki tol, kai jos pereina į toli pažengusios ligos stadiją. PSO rekomenduoja visoms 35 - 60 metų moterims atlikti onkocitologinį tyrimą. Jis parodo, ar gimdos kaklelio ląstelėse vyksta pokyčiai dar gerokai iki to laiko, kol jie pereina į vėžinius.
Ankstyvieji gimdos kaklelio vėžio požymiai - tai dar ne vėžys, o tik ikivėžiniai pakitimai, iš kurių per daugelį metų gali išsivystyti vėžys. Šie pakitimai vadinami gimdos kaklelio displazija. Ryškesni gimdos kaklelio vėžio požymiai rodo, kad pakitimai yra tik pačiuose paviršiniuose gimdos kaklelio sluoksniuose, tačiau į gimdos kaklelį dar nėra prasiskverbę. Šis tyrimas yra patikimas, daugelyje šalių jį atliekant pavyko ženkliai sumažinti dėl šios ligos mirusių moterų skaičių.
Priėmus Valstybinę vėžio kontrolės programą, ir Lietuvoje nuo praėjusių metų liepos mėnesio pradėta įgyvendinti Nacionalinė gimdos kaklelio vėžio ankstyvos atrankinės patikros programa. Visos 30-60 m. amžiaus moterys turi galimybę kartą per trejus metus (jei reikia, tyrimas kartojamas) pasitikrinti profilaktiškai dėl gimdos kaklelio vėžio, atliekant onkocitologinį tyrimą. Šiuos tyrimus apmoka teritorinės ligonių kasos, todėl moterims tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
