O juk būtent imuninė sistema – blužnis, limfmazgiai, baltieji kraujo kūneliai ir antikūnai – atremia bakterijas bei virusus ir padeda kovoti su ligomis. Kai imuninė sistema nusilpsta, jūs tampate nebe toks atsparus. Organizmas nebepajėgia kovoti net su menkiausia sloga. Štai kodėl taip svarbu neįgyti blogų įpročių ir nesileisti užvaldomam neigiamų emocijų. Šiame straipsnyje aptarsime 6 įpročius, kenkiančius sveikatai. Atsikratykite jų ir džiaukitės sveikata!
”Pas stomatologą nueisiu kitą savaitę.“
Imuninė sistema supranta: atidėliojimas
Otavos Carleton universiteto tyrimai parodė, kad mėgstantys atidėlioti žmonės atidėlioja ir vizitus pas gydytoją. Jie skundžiasi blogesne sveikata už tuos, kurie viską atlieka laiku. “Kuo anksčiau imate spręsti sveikatos problemas, tuo daugiau šansų, kad pasveiksite,” – sako tyrimus atlikęs Timothy A.Pychyl. Delsiant ar ignoruojant vizitą pas gydytoją, liga gali užsitęsti. Tai susilpnins imuninę sistemą ir atvers duris naujiems susirgimams.
Ką daryti. Atidėliotojai vengia užduočių, kurios atrodo nelengvos; jiems reikia nugalėti stresą, su kuriuo susiduria, jei nusprendžia užduotį įgyvendinti “dabar”, sako profesorius Pychyl. Kad būtų lengviau atlikti užduotis, Pychyl pataria orientuotis ne į tikslą, bet priemones. Negalvokite – “negaliu sirgti, kitą savaitę dalyvauju varžybose!”. Verčiau susitelkite į tai, ką padarysite artimiausiu metu – “po pietų paskambinsiu gydytojui ir susitarsiu dėl konsultacijos”.
“Noriu greitai atsikratyti 5 kilogramų, todėl tris kartus per dieną valgau mažytėmis porcijomis”.
Imunininė sistema supranta: per mažo kaloringumo dieta.
Labai mažo kaloringumo dieta nesugeba aprūpinti organizmo visomis reikalingomis medžiagomis. Sutrinka ląstelių funkcionavimas, o tai paveikia imuninę sistemą, aiškina JAV Cindy Moore. “Drastiškas kalorijų skaičiaus sumažinimas nėra efektyvus būdas numesti svorio. Reikia protingai maitintis ir sportuoti,” – priduria Niujorko Kornelio universiteto Medicinos koledžo psichiatrijos profesorė Margaret Altemus. Jos specializacija – organizmo atsakas į stresą. Be to, negaunantys pakankamai vitaminų (ypač B grupės) žmonės gali pajusti depresijos simptomus, susirgti širdies bei kitomis ligomis.
Ką daryti: Pasistenkite į savo kūną pažvelgti realistiškai. “Daugelis moterų nori būti 5-10 kilogramų lieknesnės nei natūraliai yra, ir dėl to aukoja savo sveikatą,” – sako Altemus. Nepaisant to, ar laikotės dietos, stenkitės vadovautis subalansuotos mitybos taisyklėmis. Turite gauti pakankamai kalorijų, kad išliktumėte energingas.
Energijos trūkumas ir nereguliarios ar labai negausios mėnesinės gali rodyti, kad valgote per mažai. Jei taip yra, kreipkitės į dietologą, kuris padės išmokti sveikai maitintis, gauti pakankamai kalorijų ir atsikratyti nereikalingų kilogramų.
“Dirbu 10 valandų per savaitę, vakarais begu į kursus, o namie darau remontą – tuoj išprotėsiu!”
Imuninė sistema supranta: chroniškas stresas
Truputėlis streso nekenkia; priešingai, netgi stiprina imuninę sistemą: jūsų kūnas pajunta stresą ir bent laikinai padidina antikūnų (aka imunoglobulino - baltymų, kovojančių su bakterijomis, virusais ir kitais įsibrovėliais) skaičių.
Tačiau chroniškas stresas sukelia antikūnų sumažėjimą ir jūsų atsparumas ligoms sumažėja, sako Lee ir priduria, kad tris ar daugiau dienų trunkantis stresas gali sukelti atminties sutrikimų, sutrikdyti menstruacijų ciklą, padidinti diabeto ir osteoporozės riziką.
Ką daryti: Kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai; kas vienam sukelia didžiausią stresą, kitam gali būti tik mažytė problemėlė. Jei jaučiatės išsekęs, greičiausiai patiriate labai didelį stresą. Psoriazės ar astmos paūmėjimas taip pat gali būti streso priežastis. Ar verta dirbti nekenčiamą darbą ar gyventi su nemylimu žmogumi, jei tai sukelia milžinišką stresą?
“Šiokiadieniais miegu po penkias valandas, tačiau atsigriebiu savaitgaliais.”
Imuninė sistema supranta: trūksta poilsio.
Miegant imuninė sistema pailsi ir atsinaujina. Jeigu miegate per trumpai, organizmas negali to padaryti, sako Lee. Praėjusiais metais žurnale “Psichosomatinė medicina” rašyta apie tyrimą, kurio metu dvi žmonių grupės buvo paskiepytos nuo hepatito A. Vienai grupei buvo liepta gerai išsimiegoti, kitai - vieną naktį nemiegoti. Antrosios grupės tiriamųjų organizmuose buvo rasta daug mažiau antikūnų nei pirmosios.
Ką daryti: Niujorko universiteto Miego sutrikimų centro direktorė Joyce Walsleben teigia, jog geriausia miegoti 8 valandas. “Vienoms moterims reikia daugiau, kitoms mažiau; stebėkite save ir atraskite, kiek miego valandų jums reikia, kad visą dieną jaustumėtės žvali, “ – pataria ji. Nuo vidurdienio negerkite kavos, o likus trims-keturioms valandoms iki miego – alkoholio, nes jis kenkia miego kokybei. Jei miegate užtektinai, bet dieną vis tiek jaučiatės išsekusi, pasikonsultuokite su gydytoju; gali būti, kad kenčiate nuo miego sutrikimų, pavyzdžiui, sutrikusio kvėpavimo ar “pavargusių kojų” sindromo, sukeliančio silpnumą.
”Mėgstu sportuoti – treniruojuosi septynis kartus per savaitę po dvi valandas.”
Imuninė sistema supranta: per didelis krūvis.
Tyrimai parodė, kad 30 minučių per dieną sportuojančių žmonių organizmuose geriau funkcionuoja baltieji kraujo kūneliai, naikinantys bakterijas ir virusus. Tačiau jei sportuojate per sunkiai ar per ilgai, galite sulaukti priešingo efekto: organizmas į krūvį reaguoja kaip į stresą, dėl to sumažėja imunoglobulino kiekis.
“90 ar daugiau minučių intensyvaus sporto susilpnina imunines funkcijas, kurios gali neatsistatyti tris dienas,” – sako Roberta Lee. - “Štai kodėl po varžybų sportininkai dažnai sunegaluoja”. Lygiai taip reaguoja ir neprofesionalių sportininkų organizmai. Be to, per ilgos treniruotės gali būti kaltos dėl vitaminų trūkumo, o tai gali būti ligų priežastis.
Ką daryti: Intensyvi treniruotė negali trukti ilgiau nei pusantros valandos. “Neperlenkite lazdos,” – sako Lee. “Geriausia, jei 30-60 minučių skirsite vidutinio intensyvumo kardio pratimams, o jei atrodys per mažai – dar 20 minučių pakilnokite svarmenis.” Jei perkate vienkartinį bilietą ir norite pasportuoti ilgiau, rinkitės mažo intensyvumo treniruotes – jogą, Pilatesą, plaukimą.
“Įsiutau, kai sesuo paklausė, kiek priaugau svorio. Du mėnesius su ja nešnekėjau.”
Imuninė sistema supranta: “griaužia” pyktis.
Žurnale “Psichologijos mokslas” rašoma apie tyrimą, kurio dalyviai buvo paprašyti įsivaizduoti situaciją, kai juos kas nors įskaudino. Nustatyta, kad pakilo jų kraujo spaudimas, pagreitėjo širdies ritmas, apėmė neigiami jausmai – tai įprasti streso simptomai. O stresas silpnina imuninę sistemą.
Ilgalaikiai šių simptomų efektai dar nėra išsamiai tyrinėti, tačiau manoma, kad jie “gali sukelti visišką jėgų bei sveikatos išsekimą,” – sako Olandijos Vilties koledžo psichologijos profesorė Charlotte van Oyen.
Ką daryti: Atleiskite, atleiskite ir dar kartą atleiskite! Kai koledže vykusių tyrimų dalyvių buvo paprašyta pasistengti atleisti juos įskaudinusiam asmeniui, iškart pastebėti teigiami rezultatai – žmonės nurimo, juos apėmė teigiamos emocijos, tapo lengviau save kontroliuoti.
Ekspertai pabrėžia, kad atleisti - tai “atkurti situaciją, nejaučiant pykčio”. Tačiau tai nereiškia, kad “turite toleruoti ar teisinti kažkieno elgesį”. Nebūtina ir susitaikyti, jei žmogus nepatikimas, agresyvus ir pan. Atvirai pripažinkite savo jausmus, o tada išguikite kartėlį ir keršto troškimą.
