Pagrindiniai japoniškos virtuvės produktai, ryžiai, žuvis ir daržovės, milžinišku greičiu populiarėja pasaulyje, dėl sveikos mitybos besikraustančiame iš proto. Daugelis žmonių mano, kad japoniška virtuvė yra pati sveikiausia, o jų nuomonę gali patvirtinti japonų ilgaamžiškumo faktas (japonai viena ilgiausiai gyvenančių tautų). Pagrindiniai produktai, ryžiai bei jūros gėrybės, lyginant su kitais, turi mažą cholesterolio, riebalų bei kalorijų kiekį. Pastebima, kad ir lietuviai jau pavargo nuo sunkaus, riebaus maisto, tarkuotų bulvių, todėl jų tarpe vis populiaresne tampa japoniška virtuvė.
Maistas
Tekančios saulės šalies virtuvės formavimąsi įtakojo daugybė veiksnių, tokių kaip geografinė padėtis, klimatas, kaimyninės valstybės, religija bei keliautojai iš Europos. Japoniją supantis vandenynas ant stalo pateikė gausybę jūros gėrybių, kurios yra didžioji maisto dalis, o palankus klimatas sudarė palankias sąlygas ryžių auginimui. Kaimyninė Kinija japonams pasiūlė sojų padažą, arbatą ir medines lazdeles valgymui, per Korėją atkeliavo Budizmas, draudęs vartoti mėsą, o jūromis keliavę portugalai pasiūlė daugybę naujovių (prieskonius, baltą duoną, karamelinius saldainius, džiovinto maisto technologijas).
Kadangi mėsos vartojimą draudė Budizmas, populiariausiu maistu Japonijoje buvo jūros ir kalnų gėrybės: ryžiai, žuvis, daržovės. Skirtingai nei Europoje, beveik nevartota pieno produktų, nedaug prieskonių.
“Pirmiausia, valgyk žuvį žalią, antra, kepk ją, ir paskutiniu atveju – virk”, tai pagrindinis japonų priežodis ruošiant žuvį. Juo vadovaudamiesi, japonai ką tik pagautą žuvį valgo šviežią, o tais atvejais kai nepavyksta išlaikyti jos tokios, kepa ar verda pagardindami prieskoniais. Japoniškoje virtuvėje egzistuoja daugybė būdų kaip galima paruošti žalią žuvį. Bene seniausiu laikomas namasu, kai plonai supjaustyta žuvis prieš valgymą pamirkoma ryžių acte. Pastaraisiais metais, vietoj acto mirkymui pasirenkamas sojų padažas pagardintas krienais wasabi.
Daržovės taip pat labai svarbios japoniškoje virtuvėje. Dažniausiai jos dedamos į sriubas arba kartu su ryžių patiekalais.
Valgymas
Jeigu lankysitės Japonijoje, turėtumėte atsiminti, kad vietiniai žmonės valgo tris kartus per dieną, nes taip siūlys daryti ir jums. Ryžiai, sriuba ir žalioji arbata yra pagrindiniai dienos patiekalai, valgomi ir geriami kasdien.
Daugelyje pasaulio šalių lankymasis japoniškame restorane neretai yra socialinio statuso išreiškimo priemonė, nes japoniški patiekalai yra labai brangūs, todėl ne kiekvienas gali sau leisti vakarieniauti juose. Pusryčiai dažniausiai valgomi 7 – 8 valandą, pietūs restoranuose pateikiami 11.30 ir baigiami 14 valandą, o vakarienė – nuo 18 iki 20 valandos.
Vakarienės metu japonai tradiciškai valgo: gohan – virtus ryžius; suimono – sriubą; nimono – virtą maistą (daržoves, žuvį arba mėsą); yakimono arba agemono – keptą maistą (daržoves, žuvį arba mėsą); sunomono – acte mirkytas daržoves arba žuvį; aemono arba Hitašimono – įdarytas daržoves arba žuvį; sašimi – pjaustytą žalią žuvį; koonomono – marinuotas arba raugintas daržoves.
Brandintos jautienos ir šparagų suktinukai
jautienos nugarinė (brandinta) – 150 g,
šparagai – 100 g,
sojos padažas – 30 ml,
vynas (raudonas, pusiau sausas) – 30ml,
aliejus – 20ml,
prieskonis "Nanami Togarashi" – atitikmuo – “7 rūšių pipirai" (čili pipirai, apelsinų žievelės drožlės, juodojo ir baltojo sezamo sėklos, jūržolės drožlės, japoniškas pipiras, imbieras).
Garnyras:
švieži pomidorai – 80 g,
švieži agurkai – 80 g,
porai – 20 g,
salotų lapai – 20 g,
smulkinti krapai, petražolės – 5 g,
virti ryžiai – 100 g.
Brandintos jautienos nugarinę nuplauname tekančiu šaltu vandeniu, nusausiname ir supjaustome plonais pailgais gabalėliais. Juos pamušame mėsai skirtu plaktuku, kad suminkštėtų. Šparagus nuplauname, sudedame į virimui skirtą indą, užpilame šaltu vandeniu ir verdame (100 C) apie 5 min. Pavirus skubiai išimame šparagus į dubenį su lediniu vandeniu. Tai šparagus suminkština, patiekalui suteikia minkštumo.
Išėmus ir nusausinus šparagus supjaustome 4-6 cm ilgumo lazdelėmis ir po vieną lazdelę įsukame į jau paruoštus jautienos nugarinės gabalėlius. Paruoštus suktinukus dedame į įkaitintą keptuvę su aliejumi, kepame apie 5 – 10 min. Kepimo metu suktinukus vartome medine mentele, baigus supilame vyną ir sojos padažą, pabarstome prieskoniu "Togarashi".
Kol suktinukai kepa, ruošiame daržoves garnyrui ir lėkštę. Pomidorus, agurkus, porus ir salotų lapą nuplauname. Visas daržoves galima pjaustyti įvairiomis formomis (patys japonai pjausto “griežtomis” linijomis: kubeliais, trikampiais, stačiakampiais ir pan.), būtina išimti agurko sėklas.
Supjaustytas daržoves dedame ant salotos lapo. Gražiai išdėliojame suktinukus, užpilame padažu, pabarstome smulkintais krapais ir petražolėmis. Patiekiame kartu su virtais ryžiais. Rekomenduojame ryžius patiekti atskirame indelyje ir valgyti su medinėmis lazdelėmis.
Suši – tradicinis japonų valgis
Pagrindiniai suši komponentai yra:
Jūros gėrybės – neabejotinai, dauguma suši yra gaminami su šviežia žuvimi, pagauta vandenyne. Taip pat suši galimi ir su kalmarais, krevetėmis, ikrais ar įvairiais vėžiagyviais.
Suši ryžiai – šiam patiekalui parenkami trumpagrūdžiai ryžiai, kurie yra truputį saldesni už įprastinius. Po virimo ant jų užpilama ryžių acto, jie ataušinami.
Džiovinti jūros dumbliai – dar vadinami nori, jais apvyniojami suši. Anksčiau jie būdavo nuskutami nuo prieplaukos polių, pastaruoju metu, jūros dumblių auginimas yra visiškai modernizuotas ir tapo atskira verslo šaka.
Kiti komponentai – ne visi suši gaminami su jūros gėrybėmis, vietoje jų galima dėti ridikėlių, avokado vaisių, kiaušinių, slyvų ir daug daugiau produktų.
Dažniausia suši yra patiekiami kartu su sojų padažu, krienais wasabi ir marinuotu imbieru. Manoma, kad wasabi ne tik skanus, bet ir veiksmingas prieš galimą žuvų nuodingumą. Imbieras atlieka tarsi „užsklandos“ vaidmenį tarp skirtingų patiekalų. Imbieras aitriu savo skoniu leidžia pamiršti prieš tai buvusį skonį ir pasiruošti naujajam.
Uromaki
ryžiai – 150 g,
lašiša – 70 g,
jūros dumblio lapas – 1 vnt.,
ryžių actas – 2 valg. šaukštai,
jūros druska – 1 valg. šaukštas,
cukrus – 1 arb. šaukštas.
garnyras:
marinuotas imbieras,
sojos padažas,
wasabi krienai.
Išmirkytus ir perplautus ryžius verdame 15 min. Pilame ryžių actą, jūros druską, cukrų, laukiame kol ištirps, atvėsiname ir sumaišome. Išvirtus ryžius klojame ant jūros dumblio lapo, dedame lašišos juostelę išilgai jūros dumblio lapui ir patepame wasabi krienais. Viską susukame, gautą “vamzdelį” supjaustome (8 gabaliukai).
Futomaki
ryžiai – 4 indeliai,
paprika – 20 g,
šviežias agurkas – 20 g,
omleto suktinukas – 20 g,
lašiša – 70 g,
kitos jūros gėrybės: krevetės, ikrai, tunas,
džiovinto jūros kopūsto lapas – 1,5 vnt.
garnyras:
marinuotas imbieras,
sojos padažas,
wasabi krienai.
Ant jūros kopūsto lapo sudedame ryžius, išdėliojame papriką, šviežią agurką, omleto suktinuką, lašišą arba krevetes, ikrus, ar tuną. Susukame juos bambukinio kilimėlio pagalba, supjaustome gabalėliais. Krienus wasabi sumaišome su sojos padažu. Suktinukus valgome mirkydami šiame padaže. Patiekiame ir marinuotą imbierą, kuris užkandamas tarp kąsnelių.
