Kiekvienas pranešimas apie sumuštus į ligoninę patekusius mažylius priverčia paklausti, kas dėl to kaltas. Vaikų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdoje viršininkės Gražinos Aurylienės turima statistika skelbia, kad dažniausiai vaikus muša motinų sugyventiniai, antroje vietoje – tėvai, po jų – motinos ir tik paskutinėje vietoje – seneliai ar močiutės.
Šiemet Klaipėdoje užfiksuota 10 smurto prieš vaikus atvejų. Laimė, nė vienas vaikas nebuvo sužalotas sunkiai. Klaipėdoje problemiškomis laikomos bei Vaikų teisių apsaugos tarnybos inspektorių stebimos 530 šeimų, jose auga 1040 vaikų. Visose jose nuolat lankosi socialiniai pedagogai bei tarnybos darbuotojai.
Dažniausiai vaikai nukenčia nuo neblaivių suaugusiųjų. Jie yra per daug užimti savomis linksmybėmis ir neturi laiko pasirūpinti vaikais bei kantrybės nuraminti verkiančius mažylius.
Paklausti, kodėl smurtavo, tėvai paprastai tvirtina, kad vaikai jų neklausė, nevykdė paliepimų ir nurodymų. Neretas tikina mušęs tik gero vaikui norėdamas.
Praneša ir giminės
Vaikų teisių apsaugos tarnyba žinių apie skriaudžiamus vaikus gauna iš įvairių šaltinių. Ypatingais atvejais pranešimai apie nukentėjusius nuo smurto vaikus pasiekia iš policijos bei Vaikų ligoninės. Neretai apie neprižiūrimus vaikus praneša kaimynai, mokytojai, darželių auklėtojos, giminaičiai. Kartą motinos suspardytą aštuonmetį berniuką į tarnybą atvedė draugas.
Jeigu tarnybos darbuotojai sužino apie sumuštus vaikus, pas šeimą važiuoja nedelsdami tą pačią dieną. Nuskriaustų vaikų jie namuose nepalieka. Jeigu sužalojimai rimti ir vaikams reikalinga medikų pagalba, vaikų teisių saugotojai stengiasi, kad apie tai sužinotų teisėsaugos institucijos, būtų atlikta teismo medicinos ekspertizė. Dažniausiai inspektorės bei socialiniai pedagogai susiduria su patyrusiais psichologinį smurtą, neprižiūrėtais, nepamaitintais, apleistais vaikais. Sunkiausia pastebėti seksualinę prievartą.
Prieš keletą metų Klaipėdoje sumuštam 4 mėnesių kūdikiui skilo kaukolė. Vaikas liko gyvas, o tėvas buvo nuteistas ir įkalintas. Mažylio tėvai neteko teisių į vaiką, berniuką įsivaikino kita šeima. Dabar jis auga mylimas ir prižiūrėtas.
Skųstis nemėgsta
Smurtaujantiems tėvams sudrausminti taikomos įvairios poveikio priemonės – laikinai apribojama tėvų valdžia, gali būti priteisti alimentai vaikams valdiškoje įstaigoje išlaikyti, vaikas gali būti perduotas globėjams.
Socialiniai pedagogai pastebėjo, jog vaikai nemėgsta skųstis netinkamu tėvų elgesiu. Priešingai, jie nutyli apie skriaudas ar net pateisina smurtaujančius tėvus, dalį suaugusiųjų kaltės prisiimdami sau.
Tėvus dažniausiai skundžia tie vaikai, kurie patys linkę nusikalsti. Skųsdami tėvus jie lyg pateisina netinkamą savo elgesį. Pastebėtas ir priešingas reiškinys, kai iš namų bėgančios, nelankančios pamokų paauglės gauna nuo tėvų pylos ir skuba pasinaudoti savo teisėmis - bėga guostis vaikų teisų gynėjams blogais tėvais. Tarnybos darbuotojai tokių paauglių matė jau ne vieną dešimtį. Jie stengiasi vaikams priminti ne tik teises, bet ir pareigas.
Laukia įstatymo
Latvijoje, Danijoje, Suomijoje bei kitose Europos valstybėse jau priimtas ir galioja Nemušimo įstatymas, kurtis numato labai griežtas bausmes už smurtą prieš vaikus. Pagrindinė įstatymo nuostata – niekas negali mušti vaikų, nėra jokių argumentų, pateisinančių smurtą prieš vaikus. Lietuvoje apie tokį įstatymą tik pradedama kalbėti. Pasigirsta balsų, reikalaujančių parengti savą arba kopijuoti kitų šalių įstatymą.
Kol Nemušimo įstatymo Lietuvoje nėra, vaikų teisų apsaugos tarnyba stengiasi įvairiausiais būdais vaikams įteigti mintį, jog jų niekas negali mušti bei vartoti prieš juos bet kokią prievartą. Masinių švenčių metu, mokyklose bei internatuose dalinami kalendoriukai ir knygų skirtukai su tekstu apie vaikų teises bei telefonų numeriais, kuriais paskambinę skriaudžiami vaikai gali sulaukti pagalbos.
