Kūno puošimas ir keitimas įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip kosmetika, tatuiruotės, auskarų vėrimas, skarifikacijos, apipjaustymai, galvos apdangalai ir t.t., yra tūkstančių metų senumo. Skarifikacija ir dantų užpildymas daugelio genčių žmonių nuomone yra būdas išskirti žmogaus kūną iš Gamtos ir prigimtinių gyvūnų kūnų.
Nenatūralus grožis yra gražu. Gyvūnai nedailina savo dantų ir netatuiruoja odos. Žmonės visame pasaulyje praktiškai kiekvienoje visuomenėje puošia save, taigi nėra priežasties manyti, kad to nedarė ir mūsų protėviai. Vakarietiškose industrializuotose kultūrose dažniausiai kalbama apie makiažo, lūpų dažų ir lakų naudojimą.
Senovės žmonės naudodavo raudoną ochrą ir ja išpiešdavo savo urvus, ir, labai tikėtina, save taip pat. Ochros naudojimo įrodymai yra 800 000-900 000 metų senumo. Buvo atrastos skeletų liekanos, padengtos ochra. Ochra yra bendrinis limonito (ruda spalva), getito (geltona) ir hematito (raudona) geležies rūdų pavadinimas. Didžioji dalis mūsų protėvių naudotos ochros buvo hematitas.
Ochra galėjo būti naudojama kūno puošimui, nubaidyti vabzdžiams arba gyvūnų odų apdorojimui. Vienas antropologas yra įsitikinęs, kad ochrą naudodavo moterys norėdamos pamėgdžioti menstruacijų kraują. Ją vis dar visame pasaulyje naudoja kai kurių genčių žmonės, norėdami apsisaugoti nuo saulės ir nuo vabzdžių (Himba gentis Afrikoje), kaip vaistą (Gugadža žmonės iš šiaurės vakarų Australijos). Actekų kurtizanės naudodavo blyškiai gelsvus ochros miltelius, kuriais išsitepdavo savo veidus, taip norėdamos pasigražinti.
Žinios apie tatuiruotes yra 5000 metų senumo. Tatuiruotės buvo aptiktos ant „šiaurės keliautojo“ kūno, kuris buvo rastas Italijos Alpėse 1991 m.
Šiandienos kosmetika ir parfumerija yra milžiniškas verslas, kuriam, kaip teigiama, per metus visame pasaulyje išleidžiama virš $45,000,000,000-66,000,000,000 (tai yra maždaug tiek, kiek turto turi garsusis Bilas Geitsas). Grožis yra žavintis ir todėl sukelia didelį nerimą.
Daugumoje kultūrų egzistuoja mitai apie tai, kaip gražios moterys apgauna vyrus ir dažnai nuveda juos prie mirties. Gamtos pasaulyje tai taip pat turi atitikmenį. Musėkautas, turbūt geriausiai žinomas vabzdžiaėdis augalas, tampa labai gražus, kad prisiviliotų vabzdžius ir jais pamistų.
Makiažas ir maskuoja, ir atskleidžia. Paslepia ir kviečia. Pakviečia pažvelgti, kas glūdi po juo. Jis paslepia amžiaus, ligos pėdsakus, defektus, suteikia paslaptingumo ir kviečia tyrinėti toliau, o tai, pamėgdžiojant raudonį, įteigia seksualumą. Turbūt panašu į vieną iš gamtovaizdžių, kuris daugeliui mūsų atrodo gražus – tai kalninga vietovė. Iš psichoanalitinio požiūrio taško kalnai simbolizuotų masinančias moters krūtis, o žemė už jų atspindėtų kūną, kurį norima ištirti.
Senovės egiptiečiai neabejotinai naudojo kosmetiką ir turėjo grožio salonus jau prieš 6000 metų. Nebuvo jokios kitos senovės kultūros, kurioje būtų buvę šitaip rūpinamasi asmens grožiu ir kūno priežiūra. Tuo neapsiribojo vien tik karališkieji ir kilmingieji asmenys. Kūno aliejai buvo dalinami darbininkams kaip užmokesčio dalis. Jiems labai rūpėjo kūno švara.
Buvo atrasta net 4000 metų senumo skutimosi rinkinių. Į kapą, kad mirusysis atrodytų gerai ir pomirtiniame gyvenime, būdavo dedama akių dažų paletės, pincetai ir skustukai. Drėkinamojo kremo, kurio sudėtyje būdavo gyvulinių riebalų ir parfumuotų sakų, buvo rasta Karaliaus Tutankhamen kape.
Egiptiečiai gamindavo savo kosmetiką iš alyvuogių ir riešutų aliejų, gyvulinių taukų, gėlių ir sėklų. Žali akių vokų šešėliai, akių pieštukai ir tušas blakstienoms buvo gana paplitusios priemonės.
Egiptiečiai dažydavo savo odą chna, o madingos, aukštą statusą turinčios moterys nagus dažydavo raudona spalva, o savo spenelius puošdavo auksu. Reguliariai būdavo naudojami smilkalai, o medžiagų kosmetikos gamybai įsigijimas buvo viena pagrindinių egiptiečių užsienio prekybos dalių. Tiek vyrai, tiek ir moterys naudojo kosmetiką ir kūno aliejus.
Šiandien Vidurio Rytuose plaukų, odos ir nagų dažymas chna yra mėgiamas kūno puošimo būdas. Juoda chna yra naudojama pėdų ir rankų puošimui, o raudona chna yra naudojama rankų ir kojų pirštams. Juodi dažai akių vokams, kuriuos senovės egiptiečiai naudojo, norėdami apvesti akis bei kaip šešėlius akių vokams, šiandien vis dar yra naudojami kai kurių moterų arabių. Jie vizualiai padidina akis ir apsaugo nuo saulės spindesio. Chna dabar yra naudojama kūno puošimui ir daugelyje išsivysčiusių šalių.
Madinga moterų išvaizda XIX amžiuje Vakaruose buvo blyškumas, galbūt šiek tiek raudonio ant skruostų, moteriško gležnumo ir trapumo išryškinimas. Amerikietės kosmetiką masiškai pradėjo naudoti 1920-aisiais, kuomet vis daugiau jų įsijungė į darbo rinką. Šiandien yra „madinga“ išryškinti jaunystę ir sveikatą.
Kosmetinė chirurgija išsivystė po Pirmojo pasaulinio karo skerdynių, kuomet chirurgai, atitaisę vyrų veidus, sudarkytus mūšiuose, dėmesį atkreipė į moteris.
Kūno plaukų šalinimas yra svarbi kūno puošybos dalis. Moterys šalina savo kūno plaukus, dažniausiai nuo kojų ir pažastų, nes manoma, kad tai yra vyriška, o pašalindamos plaukus iš šių sričių jos pabrėžia savo moteriškumą. Vyrai taip pat šalina kūno plaukus skusdamiesi, o kartais ir šalindami plaukus nuo krūtinės – tai gali reikšti jų atsiribojimą nuo natūralumo (t.y. nuo gyvūnų pasaulio) bei norą leisti moterims bei homoseksualiems vyrams pamatyti jų raumeningas krūtines.
Kūno paišymas yra populiarus visame pasaulyje, netgi išsivysčiusiame, kur aistringi futbolo komandų sirgaliai išsipaišo savo veidus ir kūnus savo mėgiamo klubo arba palaikomos šalies vėliavos spalvomis. Raudona spalva ant baltos, atrodo, buvo mėgiamiausias spalvų derinys, kuriuo moterys nuo senovės puošdavo savo veidus.
Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais visame pasaulyje moterys savo veidus padengdavo baltais milteliais, o tuomet raudona spalva paryškindavo lūpas ir skruostus, lyg norėdamos pabrėžti nuraudimą iš susijaudinimo.
Ryškūs skruostikauliai daugelyje kultūrų yra laikomi patraukliu bruožu, o skaistalai, tepami ant skruostikaulių, pabrėžia šį bruožą. Putlesnės lūpos dabar yra laikomos patrauklesnėmis, taigi dabar lūpos didinamos kolageno arba riebalų injekcijomis.
Skaisti ir neraukšlėta oda simbolizuoja jaunystę, sveikatą ir vaisingumą (vaisinga, tačiau ne nėščia). Moterys, kaip ir vaikai, netgi iš tamsesnių rasių, iš esmės turi blyškesnę odą nei vyrai. Moters oda dažniausiai patamsėja po pirmojo nėštumo – taigi natūralus odos šviesumas gali būti patrauklus vyrams, nes jis reiškia, kad moteris niekuomet nebuvo nėščia, bei tai, kad jos sveikata ir amžius leidžia tai padaryti. Tamsesnė oda lengviau paslepia defektus ir ligos ženklus. Ir, žinoma, liūdna, tačiau čia savo vietą dažnai randa rasizmas.
Moterų oda yra linkusi raukšlėtis greičiau nei vyrų, o kaukazietiško gymio moterys raukšlėjasi greičiau nei tamsesnių rasių. Estrogeno trūkumas sukelia kolageno praradimą ir tai odą paverčia sausesne bei labiau susiraukšlėjusia. Estrogeno trūkumas, žinoma, yra tipinis menopauzės simptomas. Deja, mes esame taip nutolę nuo gamtos, kad kai kurios moterys mano, jog jos yra bjaurios be makiažo ir naudoja makiažą vien tik tam, kad užsimaskuotų, o ne paverstų tai, kas paslėpta, viliojančiu ir paslaptingu.
Kosmetinę chirurgiją įteisisino tokie kultūriniai simboliai kaip Michael Jackson ir Cher. Esate nepatenkinta savo kūno dalių išvaizda ir forma? Gulkite po chirurgo skalpeliu. Nosies performavimas, riebalų nusiurbimas, veido pakėlimas, krūtų implantai, kolageno pripumpuotos lūpos, sėdmenų, kulkšnių ir blauzdų suformavimas.
Šimtai tūkstančių kosmetinių medicininių procedūrų, kuriomis yra pagerinama išvaizda, o ne pašalinami kosmetiniai defektai arba trūkumai, dabar, ieškant Grožio, yra atliekamos kasdien.
