Nauda, kurią atnešė žiniasklaida, didelės rinkose ir vartotojiškumas, lėmė vis didesnį susidomėjimą estetika kaip vertybių šaltiniu. Nebepatenkinti grynu funkcionalumu, vartotojai ieško prekių, kurios savo dizainu leidžia klientams išreikšti jų asmeninį skonį. Tai yra todėl, kad mes šitaip žvelgiame į savo visuomenę su milžinišku susirūpinimu dėl konkurencijos ir sukčiavimų, kurie lydi grožį.
Senatorė Hilary Clinton, buvusiojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Bilo Klintono žmona, patyrė išvaizdos svarbą viešajame gyvenime savo kailiu. Žiniasklaidoje buvo daugybė komentarų apie tai, kaip dažnai ji keičia savo šukuosenas, teigiančių, kad dėl to, jog jos įvaizdis nuolat keičiasi, ji pati nežino, kas tokia yra, arba, dar blogiau, slepia tai nuo visuomenės ir todėl negali būti patikima politiniame poste.
Jeilio universitete 2001 m. vienos paskaitos metu ji pasakė vieną dalyką: „Svarbiausias dalykas, kurį galiu šiandien pasakyti, yra tai, kad šukuosena yra labai svarbu. Tai yra gyvenimiška pamoka, kurios šeima manęs neišmokė, to aš neišmokau ir Wellesley, ir Jeilyje: apie plaukų svarbą. Jūsų plaukai siunčia labai svarbius signalus jus supantiems žmonėms. Jie pasako žmonėms, kas jūs esate ir ką jūs atstovaujate. Kokias viltis ir svajones turite savo asmeniniame gyvenime ir ko norite pasauliui. Ir ypač, kokias viltis ir svajones siejate su savo plaukais. Lygiai taip pat ir su savo batais. Tačiau iš tikrųjų labiau su plaukais. Taigi, kreipkite dėmesį į savo plaukus. Nes į juos atkreips dėmesį visi.”
Moterys gali pasirinkti šukuosenas, kad šios persiųstu tam tikrus signalus, tačiau vyrams tai padaryti sunkiau. Savo knygoje Big Hair: A Journey into the Transformation of Self (Svarbieji plaukai: kelionė į transformaciją) antropologoas Grant McCracken tiria, kaip moterys gali pasinaudoti savo plaukais, perkurdamos save ir tai darydamos suteikti skirtingas išraiškas skirtingiems savo asmenybės aspektams.
Kai kurios šukuosenos tinka konkretiems vaidmenims. Margaret Thatcher, Geležinė britų politikos ledi, turėjo šukuoseną, kuri gali būti apibūdinta kaip kovingas šalmas. Ji neskatina intymumo ar artumo. Ši šukuosena visiškai nešvelni, nepuoselėjanti ir neseksuali. Tai nėra tokia šukuosena, kuri sakytų: „perbrauk savo pirštais man per plaukus.“ Tokia šukuosena tikrai nekviečia aistrai, satininėms paklodėms ir taurei raudonojo vyno.
Tačiau atsiranda naujas ir globalus grožio standartas. Nors vakarietiški grožio standartai iki šiol dominavo, palaipsniui ir kitos įtakos pradeda formuoti globalų kultūrinį supratimą apie tai, kas yra gražu. Ne tik per internetą ir globalizaciją, tačiau ir todėl, kad padidėjo žmonių mobilumas, migracija iš karo, sausros, bado, politinių persekiojimų ir ekonominės destabilizacijos apimtų zonų.
Iš viso šio chaoso, sumaišties, energijos, kūrybingumo ir žmogiškųjų kančių atsiranda nauji grožio standartai. Ir šie naujieji standartai paveikia ne tik moteris. Metroseksualumas, terminas, kurį išrado britų rašytojas Markas Simpsonas 1994 m., reiškia „miestiečius heteroseksualius vyrus, kurie tepasi plaukus vašku, atlieka pilingą ir kitas procedūras, kurias kai kurie laiko išskirtinai moteriškomis.“ (1)
Japonijoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje yra vyrų, kurie leidžia sau būti „lepinami“ būdais, kurie anksčiau stereotipiškai buvo laikomi moteriškais metodais geros išvaizdos vardan.
Bus tęsinys
