Jis pademonstravo ekstravertiškas asmenybes su durstinių švarkais, atidengiančiais baltas nėriniuotas mini sukneles, dėvimas su ryškiomis spalvotomis kojinėmis, kurių padai buvo inkrustuoti netikrais briliantais.
Jis priminė miegamojo stilių koketiškais peršviečiamais šifono sluoksniais ir marškiniais, tarsi nukabinėtais akmenukais. Tuomet jis praskaidrino mintis rašalo mėlynumo dryžiais ir blondine manekene su kuokštu Norman’o Parkinson’o plaukų.
Smalsu, kad tiek daug dizainerių ieško lieknesnio, prailginto silueto – J.Galliano pirmadienį Dior pasirodyme vyravo aptakūs korsetai ir “mamos” suknelės, kurios slydo nuo kūno ir atskleidė standaus muslino grožį, o K.Lagerfeld’as antradienį Chanel pristatyme apžavėjo svajingomis baltomis palaidinėmis, plazdančiomis ant ilgų sijonų.
Vienas iš J.Galliano įkvėpimo šaltinių buvo iš kojų verčiantis 1950-ųjų mados žavesys ir jos fotografijos. K.Lagerfeld’ui įkvėpė Jacqueline Torzane, gražuolė, kuri buvo neįtikėtinai populiari maždaug 1915 m. ir manoma, kad įkvėpė Coco Chanel suderinti moterišką švelnumą su vyrišku griežtumu.
Bet kuriuo atveju abu dizaineriai sėkmingai perteikė savo nuorodas taip, kad visi žiūrovai pajuto, jog vis dar egzistuoja kažkas, kas varo madą į priekį. K.Lagerfeld pasiūlė keletą švarkelių su sprogstančiais sijonais iš siuvinėto tiulio, tačiau žymiai įspūdingesnės buvo jo baltos palaidinės, dėvimos su paprastais sijonais.
Kažkas berniukiško ir ypatingai gryno buvo šilkinėse žavingose palaidinėse, dėvimose po puošnia liemene, padabinta akmenėliais.
Donatella Versace pirmadienio vakarą grįžo į Ritz viešbutį ir po kurio laiko pademonstravo keistai žavingą fotografijų ir įžymybių alsavimą. Jos pristatymą pirmoje žiūrovų eilėje stebėjo Christina Aguilera. D.Versace požiūris į aukštąją madą nėra toliaregiškas, jos visiškai nevilioja neištirti ir nepažįstami dalykai ir naujos atradimų žemės. Tačiau ji turi puikų erdvės pojūtį ir geba juo apkerėti publiką.
Kiekviena iš jos 24 suknelių (arba kostiumų su kelnėmis) beveik visos buvo nusiūtos kristalais ir atskleidė žavingą blizgančios odos ir brangakmenių spindesio derinį. Pati jos efektyviausia technika – apvynioti kūną siūlėmis ir plonomis zomšos juostelėmis taip, kad persiko ir žydros satino suknelės atrodė lyg lakuotos.
Šou ji pradėjo oficialiu kostiumėliu su kelnėmis iš balto satino su nėriniuota odine atraiža nugaroje, Elvio stiliaus krištoliniu diržu ir didelėmis varpelio formos kelnėmis. Pagaunate mintį? D.Versace sutelkia dėmesį į vieną ar dvi įžymybes/sekso bombas ir jų gestus ir viską hiperbolizuoja.
Taigi satino kelnės yra perforuotos skylėmis ir padabintos akmenukais bei dėvimos su prigludusia prie kūno palaidine. Alyvinė suknelė įstrižai perkirpta ir išpuošta brangakmeniais dabinta oda. D.Versace gali pateisinti tuo, kad tai, ką ji daro, daro geriausiai. Tačiau tuo pat metu ji žino, kaip paimti lašelį žavesio ir padidinti jį.
Mados žmonių gyvenimas yra pakankamai nenuspėjamas ir grėsmingas – vieną akimirką jie valgo ikrus Kaspijos jūros pakrantėje, o kitą dreba po antklodėmis mados šou metu šaltoje patalpoje. “Aš jaučiuosi taip, lyg sėdėčiau Titaniko denyje,” sakė Michael Roberts, The New Yorker mados redaktorius, sėdėdamas susivyniojęs į antklodę Yohji Yamamoto šou metu, užsidėjęs kepurę ir pirštines. Ir visa pirma žiūrovų eilė su antklodėmis apdengtais keliais priminė aisbergo artėjimo momentą, beveik kaip iš garsiosios kino scenos.
Y.Yamamoto šou taip pat buvo momentų, kurie suteikė nostalgijos: ilgas juodas diržu sujuostas švarkas su knygų krepšį primenančiomis kišenėmis, priminė karo metų laikų šnipą arba laiškanešį. Kitas švarkas buvo su plačia apykakle tarsi jūreivio. O modelių plaukai buvo sušukuoti taip, kad atrodė lyg išdarkyti stipraus vėjo.
Y.Yamamoto pasinėrė į aukštosios mados sezoną; drabužiai, kuriuos jis parodė sekmadienio vakarą, buvo skirti artėjančiam rudeniui. Jis akivaizdžiai jaučia atmosferoje tvyrančius pokyčius. Jo švarkai buvo išryškintu ir ištemptu juosmeniu, sujuosti juodais velvetiniais diržais, perrištais kaspinu ir išdabinti gausybe gėlių raštų. Tačiau kitais momentais atrodė, kad jis tvirtai kojomis stovi ant žemės ir pirmenybę teikia blaiviam protui, o ne pakvaišusioms idėjoms.
