Per keletą metų Galliano, suteikęs kolekcijoms pepsikoliško skonio ir teatro atmosferos prabangumo, Dior namams sukūrė naują drąsų įvaizdį, kurį supranta ir jauniausias žiūrovas. Dėl šios priežasties tūkstančiai paauglių suplaukė į naujosios Dior parduotuvės atidarymą Tokijuje.

Štai kodėl Sarah Jessica Parker ir visa komanda paskutinę seriją filmavo prie Dior mados namų pasididžiavimo Montaigne aveniu. O „Vanity Fair” redaktorius Graydon Carter, prieš savaitę pietavęs su Yves Saint Laurent ir Valentino, savo dukrelę savaitgalį nusivedė į Dior studiją susitikti su Galliano, bebaigiančiu 2004-ųjų pavasario aukštosios mados kolekciją.

Kokia prasmė žiūrėti į drabužius su kailių papuošimais, ornamentais ir Nefertitės akimis, kai jų pasiuvimas kainuoja milijonus dolerių? Kadangi kolekcijos atrodė labai vienodai, žurnalistai spėliojo, ar Galliano „išsisėmė”, ar, per vėlai pradėjęs savo aukštosios mados kolekciją, tiesiog nebeturėjo laiko naujų idėjų paieškai.

Tačiau nė viena iš spėlionių nepasirodė esanti teisinga. Galliano sutiko papasakoti, kaip iš idėjos užuomazgos, pirmųjų štrichų, netikėtų posūkių ir siaubingos įtampos pagaliau gimsta kolekcija.

Šie pokalbiai su Gallianu prasidėjo gruodžio 9-ąją. Jam asistavo artimiausi bendradarbiai Bill Gaytten, kartu dirbantis nuo 9 dešimtmečio, Sidney Toledano, Dior generalinis direktorius, bei Steven Robinson. Pirmąją savaitę Galliano ne tik nupasakojo kolekcijos kryptį – tai senovės Egipto ir 6-ojo dešimtmečio madų fotografijų mišinys, – bet ir užsakė pagaminti 25 muslino pavyzdžius.

Tokių dizainerių kaip John Galliano, Karl Lagerfeld ar Chanel aukštosios mados kolekcijų kūrimas įtraukia šimtus žmonių. Be siuvėjų, mažose Paryžiaus atelje pluša karoliukų siuvinėtojai, plunksnų gamintojai, medžiagų dažytojai. Šią kolekciją padėjo ruošti net aštuonios siuvinėjimo atelje, o visos medžiagos buvo dažytos rankiniu būdu. Dominavo populiariausios 6-ojo dešimtmečio spalvos - rusva, akvamarino, alyvinė. Viena medžiaga buvo dažyta imituojant pitono žvynus, o pūstų sijonų sluoksnių spalvos pynėsi iš mėlynai žalios į rudą.

Makiažo specialistė Patricia McGrath, dirbanti su Galliano nuo 1999-ųjų, atsitempė į Paryžių 40 lagaminų įvairiausių priemonių: “Prieš Kalėdas sulaukiau skambučio – Egiptas, daug aukso, 6 dešimtmetis, – tad teko aplankyti ne vieną Londono parduotuvę. Kai kalbant apie aukštąją madą minimas 6 dešimtmetis ir Egiptas, supranti, kad tai bus tikrai kažkas tokio”, - šeštadienio naktį Montaigne aveniu kartu su plaukų stilistu Orlando Pita kurdamas įvaizdžių pavyzdžius pasakojo McGrath.

Kitame kambaryje galvos apdangalų gamintojas Stephen Jones kūrė auksinį skorpiono formos šalmą, vis ragindamas paskubėti savo 25 žmonių komandą.

Įdomu stebėti, kaip su kiekviena diena keičiasi Galliano būsena. Gruodį, kai dar buvo gaminami muslino pavyzdžiai, jis buvo judrus, linksmas ir supermalonus. Tačiau paskutinėmis dienomis prieš pasirodymą, kai 3 nakties dar degdavo atelje langai ir ne visos suknelės buvo pasiūtos, Galliano tapo tylus ir susikaupęs.

“Aš panašus į savo drabužius”, - prabyla Galliano. - “Paviršius nebūtinai atspindi esmę. Kas tas pamišęs vyrukas su didele gėlėta skara? Esu tikras, po šokiruojančia išvaizda slypi tėvų įdiegtos vertybės.”

Ruoštis kolekcijai Galliano pradėjo lapkritį Egipte, keliaudamas nuo Kairo iki Nilo žiočių. Tačiau iš kelionės Galliano retai parsiveža tikslią idėją. Praėjusį sezoną jis lankėsi Indijoje ir sukūrė kolekciją, kuri rėmėsi įvairiausiais šokiais – nuo tango iki 4-ojo dešimtmečio šokių maratonų.

Foto: EPA-ELTA

“Kopijuoti Indiją būtų buvę per daug paprasta, kaip ir perkrauti mumijomis egiptietišką kolekciją. Nors, tiesą pasakius, tie įbintavimai savotiškai viliojo”. Jis įsuko keletą manekenių į subtiliai karoliukais dekoruotas kieto muslino sukneles, ir šios “mumijos” atrodė išties kerinčiai.

Kita Galliano idėja buvo griežtos 6-ojo dešimtmečio linijos. “Tai buvo tik idėjos užuomazga”, - pasakojo jis, sklaidydamas Irving Penn ir Richard Avedon nuotraukas su Dior ir Balenciaga kostiumais bei suknelėmis. “Mūsų tikslas buvo išgauti tokias pat specifines linijas ir formas.”

Tam, kad būtų sukurta vadinamoji “sfinkso linija”, kiekvienam drabužiui buvo pasiūtas ir specialus korsetas. Griežtą liniją padėjo išryškinti ir specialiai sukirpti švarkų pečiai ir rankovės. “Paprastai rankovės įstatomos labiau priekyje”, - paaiškino dizaineris. Jis taip pat rado originalų būdą suteikti drabužiams “daugiau masės”. Blyškiai mėlynas šilko švarkas, inkrustuotas akmenukais ir smarkiai suveržtas per liemenį, buvo taip gumytėmis sutvirtintas per siūles, kad susidarė puikios klostės. Apykaklės priminė piramides ir obeliskus.

Dior generalinis direktorius Toledano su kūrybine grupe irgi dirbdavo iki paryčių. Dar 1998-aisiais, stebėdamas pirmąjį pasiruošimą Dior aukštosios mados kolekcijos pristatymui, jis klausinėjo: “Kam? Kam visa tai? Ar būtina taip žiauriai vargti?” Šįkart jis buvo tylus ir niekuo nebesistebėjo. Net jeigu bus parduota tik pora šimtų drabužių per visą sezoną, investicija apsimokėjo. Galliano jau žino, kaip atrodys jo gatavų drabužių rudens kolekcija. Tai bus Egipto koliažas su Elizabeth Taylor primenančiomis detalėmis.

Anot Toledano, sėkmė Galliano apleidžia tik keletui sekundžių. Jis visada per vieną žingsnį priekyje.

Christian Dior. Pavasaris 2004. Haute Couture. Detalės_2

Visa kolekcija