Tačiau galbūt kai kurios iš "Self" žurnalą skaitančių moterų paprasčiausiai ieško problemų. 1995 m. 79 % žurnalo "Mademoiselle" skaitytojų, pildydamos apklausos anketas teigė, kad jos patenkintos savo krūtine. Šie skaičiai (75 % moterų yra patenkintos savo krūtinės dydžiu) sutampa su dar trimis kitais platesniais tyrimais. Visgi trys ketvirtadaliai "Mademoiselle" skaitytojų mano, kad idealus krūtų dydis yra arba didesnis, arba mažesnis už jų. Kitais žodžiais tariant, dauguma mūsų toleruojame savo krūtis, tačiau jų nemylime.
Galbūt taip yra dėl to, kad mes giliai tikime (kaip ir 96 % "Mademoiselle" skaitytojų), kad vyrams labai svarbus jų dydis. Vyrus krūtys uždega taip pat prieštaringai, kokia prieštaringa yra Froido analizė. Moterų, demonstruojančių savo krūtinę, atvaizdai padeda parduoti tokius vyriškus dalykus kaip varžtai ar padangos.
Tačiau dauguma vyrų, kalbėdami rimtai, atskleidžia realybę. (Priešingu atveju, mes niekuomet nesusitaikytume su tais mažų krūtų genais, ar ne?) Net ir universitetinio amžiaus jaunuoliai, rikiuodami svarbiausias moters kūno dalis, krūtis įvardina tik po užpakalio, klubų ir kojų.
Ar dydis iš tiesų yra toks svarbus?
Tyrime, kurio išvados turėtų būti iškabinamos kiekvieno daktaro, siūlančio krūtinės didinimo procedūras, kabinete, buvo atrasta, kad amerikiečiai pervertina krūtinės dydžio faktą. Keletas faktų: Ir vyrai, ir moterys mano, kad jų bendraamžiai teikia pirmenybę labai didelėms krūtims. Jų pačių krūtinės dydžio idealas yra žymiai mažesnės krūtys (nors - staigmena! - vyrų idealas yra didesnis nei moterų).
Tačiau asmeniniai idealai yra didesni už statistinę vidutinę krūtinę (vidutinė Amerikos moteris yra 5’4” (163 cm) ūgio, sveria 135 svarus (62 kg) ir dėvi 36 B (75 B) dydžio liemenėlę). Taigi, nors mes esame nerealistiški, mes iš tiesų netikime Barbės idealais. (Jei Barbė būtų reali, jos išmatavimai būtų 36-18-33 coliai (91-46-84 cm)).
Mūsų kultūroje dydis implikuoja bruožus, kurių psichologija greičiausiai negalėtų padiktuoti: didelės krūtys šaukia seksualumu ir kvailumu. Kuklūs kauburėliai sako – intelektualu, tačiau nejausminga. Ypač paauglės gali jaustis kankinamos labai didelių krūtų svorio (kai kurios merginos sako, kad joms kartais netgi būna sunku tiesiai stovėti) arba kankintis dėl A-minus dydžio liemenėlės dydžio krūtinės. (yra sunku nesijausti apgautai, kai krūtys laikomos Dievo dovana, o tau ji netenka). Laimingos yra tos, kurių krūtų dydis atitinka to laikmečio madą.
Stulbina tai, kad maitinančiose kūdikį krūtyse yra tiek daug erotinio, artistinio, komercinio ir psichologinio bagažo. Ir moterys turi visa tai nešioti.
Išmatavimai
Apie 40 000 moterų kasmet įsigyja krūtų implantus, už vidutinę operaciją (nepamirškite įskaičiuoti ligoninės ir anesteziologo mokesčių) mokėdamos 2700 JAV dolerius.
Apie 36 000 moterų savo krūtis sumažina; šio malonumo vidutinis mokestis - 4700 JAV dolerių.
Apie 38 000 implantų porų yra kasmet pašalinami, iš kurių 68 % yra pakeičiami naujais.
Amerikos moterys per metus nuperka apie 300 000 000 liemenėlių už bendrą 3 bilijonų JAV dolerių sumą.
70 % perka ne savo dydžio ir formos liemenėles – teigia Playtex atliktas tyrimas.
Apie 40 % moterų krūtys yra skirtingo dydžio, tačiau šie skirtumai yra nežymūs. Bet kuris gydytojas gali legaliai atlikti plastinę operaciją, tačiau krūtų operacijos yra sudėtingesnės, nei riebalų nusiurbimo, kaktos ar nosies pakeitimo, todėl dauguma pacienčių renkasi gydytojus, atlikusius plastinės chirurgijos rezidentūrą arba kurių neatidumas yra apdraustas. Kitaip tariant, procedūrų skaičius, kurį pateikia tyrimai ir patys chirurgai, yra gana žemas, tačiau ne mažesnis nei 10 % pagal gydytojų vertinimus.
Šiek tiek istorijos
XVI ir XVII a. aukštesniosios Prancūzijos klasės moterys mažą ir grakščią krūtinę siekdavo išlaikyti masažuodamos jas augalų ekstraktais ir žindyti vaikus atiduodamos slaugėms.
Tai, kad moterys pačios turėtų žindyti savo kūdikius, tapo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos šūkiu ir piešiniai su krūtis apnuoginusiomis moterimis buvo naudojami simbolizuojant Naujosios Respublikos dosnumą ir gausumą. Vėlyvajame XVIII a. imperatoriškosios suknelės su pakeltu liemeniu pakeitė biustą į vientisą pagalvėlį.
1816 m. madingos krūtys vėl buvo atskirtos, kartais trikampiu metaliniu apdaru, vadinamu “skiriamuoju korsetu”. Motinystę garbinantys Viktorijos laikai pagimdė apgavikiškus krūtų kremus, losjonus ir keistus įrankius, primenančius tualeto kaiščius.
1920 m. ir 1930 m. dusinantys korsetai užleido vietą gamyklinėms liemenėlėms ir buvo sukurtas natūralus krūtinės vaizdas.
1943 m. aviacijos technologijos įkvėpė lakūną/filmų režisierių/bilijonierių Howard Hughes išrasti kronšteininę, plieniniais lankeliais įrėmintą liemenėlę, kuri prilaikytų Jane Russell biustą ir taip prasiveržė įspūdingų krūtų garbinimo era.
1949 m. Maidenform pradėjo tiekti daigstytas, permatomas liemenėles, kurių per 30 metų 100 šalių buvo parduota 90 milijonų vienetų. 1960-aisiais Twiggy, Rudy Gernreich’o “liemenėlėms - ne!” era, kada, hipių ir moterų judėjimai beveik sudegino visas liemenėles.
Lūžis įvyko 1994 m., kai iš naujo atrastos Wonderbra liemenėlės (“išrasta prieš 30 m.). Per pirmas 10 dienų Niujorko parduotuvėse buvo parduota 3000 vienetų. (mados patarimas: šios liemenėlės puikiai atrodo po žibančiomis vakarinėmis suknelėmis, tačiau visai netinka dėvėjimui po sportiniais marškinėliais).
