Subtilumas
Viskas prasideda nuo atitinkančios spalvos vynuogių derliaus. “Chardonnay”, “Sauvignon”, “Semignon”, “Aligote”, “Risling”, “Miuler-turgau”, “Geviurtztaminer”, “Silvaner”, “Chenin blanc”, “Baltasis muskatas” – šiuos išdidžius vardus verta atsiminti. Tai – labai paplitusios ir populiarios vynuogių rūšys, naudojamos gaminant aukščiausios klasės baltuosius vynus. Kiekviena turi savo charakterį, savas savybes, savo istoriją.
Baltosios vynuogės, kurioms suteikiamas pirmas numeris pasaulyje, vadinamos “Chardonnay”. “Chardonnay” tėvynė – Burgundija, tačiau šios rūšies vynuogės neblogai jaučiasi ir Kalifornijoje, ir Australijoje, ir Čilėje, ir Bulgarijoje. “Chenin blanc” yra namisėdos ir pirmenybę teikia kai kuriems derlingiems Luaros tolumos kampeliams.
“Rislingo” rūšies vynuogės puošia Reino ir Mozelio krantus, tai – viena geriausių vokiškųjų rūšių: ypatinga kokybe pasižymi vynai, pagaminti iš “rislingo”, išauginto būtent šiauriniuose vyndarių rajonuose, jų ryškus persikų aromatas puikiai dera su vaisių puokšte ir gyvu skoniu.
“Mc'vane” – įžymi Kachetijos vynuogių rūšis, iš jų pagamintas vynas pasižymi maloniu gėlių aromatu. Aristokratės “Seminon” – legendinio baltojo “Soterno” pagrindas, o vynai iš dėkingos “Sauvignon” vynuogių rūšies yra įžymūs dėl savo švelnaus subtilaus skonio ir nepriekaištingos originalios aromatų puokštės.
Baltieji vynai nuo raudonųjų skiriasi ne tik spalva, bet ir chemine sudėtimi. Tai susiję su jų gamybos technologijos ypatybėmis. Kaip pagrindinė medžiaga gaminant baltuosius vynus, dažniausiai naudojamos vynuogių sultys, o štai gaminant raudonuosius, dar dalyvauja ir vaisių luobelė, sėklos bei lapkočiai (šiose vynuogių dalyse gausu tanino, pigmentų ir fenolio medžiagų, kurios raudonajam vynui ir suteikia skonį bei spalvą.) Paprastai kalbama apie raudonojo vyno naudingąsias savybes, tačiau baltieji taip pat turi puikių bruožų.
Baltieji stalo vynai skatina šlapimo išsiskyrimą, padaro mus žvalesniais, tonizuoja. Juos pataria naudoti esant avitaminozei. Dėl specifinės fenolio rūšies ir jam charakteringo rūgštumo, baltieji vynai gali puikiai padėti kovoti su žarnyno infekcijomis. Lengvus baltus vynus verta prisiminti, kai reikia palaikyti susilpnėjusią širdies veiklą, jie nepakeičiami norint sužadinti apetitą. Enoterapeutai (gydymo vyno pagalba specialistai) depresijos gydymui primygtinai rekomenduoja baltus Soterno vynus valgio pradžioje ir pabaigoje.
Temperatūra – vienas iš raktų į supratimą apie vynus. Dažniausiai jie laikomi šaldytuve arba kibirėlyje su ledu ir šaltu vandeniu. Geriausios burgundiško baltojo vyno rūšys visame gražume pasirodys penkiolikos laipsnių temperatūroje. Optimali temperatūra jauniems vynams – šiek tiek žemiau 13-14 laipsnių. Dauguma baltųjų sausų vynų turėtų būti pateikiami žemesnėje temperatūroje – maždaug devynių laipsnių. Praktiškai visi balti saldūs vynai reikalauja atšaldymo iki šešių laipsnių.
Norint suprasti, kokį gėrimą jums patiekia, visiškai nebūtina jo ragauti, geriausia – apžiūrėti skystį savo taurėje. Spalva, atspalvis, tonas papasakos apie daug ką, padės atskirti palaimingą gėrimą nuo abejotino skysčio. Baltieji vynai skirstomi į šviesius ir tamsius.
Baltųjų šviesių vynų spektras – nuo beveik bespalvių, nuo šviesiai gelsvos ir žalsvos spalvos iki šviesiai žalios ar žalsvos spalvų vynų (tokie atspalviai būdingi vynams, pagamintiems iš “rislingo”, “Mc'vane”, “Silvaner” rūšių vynuogių). Rusvi baltų šviesių vynų tonai – surūgusio vyno požymis, tokio vyno vartojimas gali būti pavojingas sveikatai. Baltų tamsiųjų vynų spalvų diapazonas labi platus.
Šiaudų spalvos ir gelsvos šiaudų spalvų būna statinėse išlaikyti stalo vynai, nepriklausomai nuo jų rūšies. Aukso spalvos atspalviai būdingi natūraliems ir spirituotiems desertiniams lengvo tipo vynams. Spirituoti pietietiški desertiniai ir stiprūs vynai paprastai įgauna tamsiai auksinį, gintarinį ir tamsiai gintarinį atspalvį. Tamsiai rudas gėrimas turi jums sukelti įtarimą, nebent tai bus Malagi tipo vynas (būtent Malagi tipo vynams tokia spalva laikoma normalia.)
Naudingi patarimai
Kaip teisingai išsirinkti baltąjį vyną
Renkantis baltąjį vyną savo stalui, nepaisant savo skonio, reikia laikytis ir klasikinių taisyklių, kurias kūrė ištisos vyno gerbėjų, ekspertų ir žinovų kartos.
Pirmoji universali taisyklė formuluojama būtent taip: baltieji vynai patiekiami prieš raudonuosius, jauni prieš išlaikytus, sausi anksčiau nei saldūs, lengvi prieš koncentruotus, paprasti prieš sudėtingus.
Antroji taisyklė: vyno skonis, aromatas ir stiprumas turi harmoningai derėti su skoninėmis patiekalo savybėmis, sudaryti reikalingą pusiausvyrą. Vyno skonis neturi dominuoti maisto, su kuriuo vynas geriamas, skonio atžvilgiu. Ir atvirkščiai. Baltieji vynai idealiai dera prie paukštienos, jūros produktų, dešros gaminių, švelnių sūrio rūšių.
Egzistuoja ir tradiciniai deriniai, susiję su nacionalinėmis virtuvėmis, ypač Prancūzijoje. Pavyzdžiui, įžymusis paštetas iš žąsų kepenėlių patiekiamas su baltais saldžiaisiais vynais. Baltieji pusiau sausi vynai ir saldūs vynai tinka prie desertų ir aštrių sūrių.
Balti vynai tinka ir karštą dieną savo virtuvėje norint numalšinti troškulį, ir norint papuošti šventinį stalą, padengtą svarbiam priėmimui. Pagal savo prigimtį jie labiau atviri ir suprantami nei raudonieji ar rausvieji vynai. Baltajame sausame vyne labai lengva aptikti bet kokius trūkumus, juk nei spiritas, nei aromatizuojančios ir ekstraktinės medžiagos į jų sudėtį neįeina. Juk ne veltui dažniausiai būtent baltaisiais vynais pradedami šventiniai pietūs ar iškilmingos vakarienės.
Švelnus skonis, maloni rūgštelė, subtilus aromatas – keletas gurkšnių ir jūs pasirengę ne paprasčiausiai kramtyti ir ryti maistą, o mėgautis ir smaguriauti rafinuotus patiekalus patirdami didelį malonumą, artimą estetiniam (arba seksualiniam – kas kam artimiau). O retas baltas desertinis vynas iš seno rūsio taps puikiu finaliniu prabangaus vakaro akordu.
